Siekdami paskatinti Vilniaus gatvėse kultūringą eismo dalyvių elgesį, kuris, tikimasi, padidins sostinėje įdiegtos centrinės eismo valdymo sistemos efektyvumą, o kartu ir eismo dalyvių patogumą, Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos automobilininkų sąjunga (LAS), miesto vykdoma pilietinė iniciatyva „Vilnius – mano namai“ ir „Siemens“ inicijuoja projektą „Kultūringai vairuoju – greičiau nuvažiuoju“.

Jo metu sostinės eismo dalyviai bus supažindinami su žaliųjų transporto koridorių veikimo ir naudojimosi principais. „2008 metais sostinėje įdiegus centrinę eismo valdymo sistemą Vilnius tapo vienu pirmųjų Europos miestų, turinčių tokią modernią, sumanią ir visą miestą apimančią sistemą. Ji centralizuotai kontroliuoja eismą ir leidžia sumažinti spūstis, žinoma, jei eismo dalyviai paiso eismo taisyklių. Sumažėjusios spūstis naudingos ne tik vairuotojams, bet ir miesto orui, nes mažėja transporto priemonių emisija. Remiantis praėjusiais metais „Economist Intelligence Unit“ ir „Siemens“ atliktu „Europos žaliųjų miestų indekso“ tyrimu, kvėpuojame gryniausiu oru iš 30 Europos sostinių ir didžiausių miestų – tad, nesinorėtų prarasti šio įvertinimo“, – teigia sostinės meras Vilius Navickas.

Anot LAS direktoriaus Kęstučio Kestenio, akcija „Kultūringai vairuoju – greičiau nuvažiuoju“ turėtų paskatinti eismo dalyvius būti draugiškesniais vienas kito atžvilgiu, gerbti vienas kitą kelyje. „Jei vairuotojai elgsis kultūringiau, atsakingiau ir paisys kelių eismo taisyklių, iš karto pajus naudą – gatvės taps lengviau ir greičiau pravažiuojamos, o kartu ir saugesnės“, – sako K. Kestenis.

„Vilniaus centrinė eismo valdymo sistema veikia šimtu procentų, tačiau jos veiksmingumą mažina eismo dalyvių kultūros stoka, eismo taisyklių pažeidinėjimas ir nesuvokimas, jog žalieji koridoriai kaip tik ir sukurti remiantis kelių eismo taisyklėmis ir efektyviai veikia tik tuomet, kai vairuotojai elgiasi kultūringai. Rytų Europoje – tai pirma tokia moderni eismo valdymo sistema. Pavyzdžiui, Praha turi kelis kartus daugiau sankryžų nei Vilnius, tačiau sistema ten veikia kelis kartus mažesniame kiekyje sankryžų. Turime puikų įrankį, tad kodėl maksimaliai jo neišnaudojus“, – sako Kęstutis Čiplys, „Siemens“ transporto ir pramonės sprendimų skyrių direktorius.

Informacijos sklaidą apie žaliuosius transporto koridorius jau šią savaitę pradėjo projekto partneriai „Tuvlita“, „Regitra“, kavinių tinklas „Coffee Inn“, Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, kelios vairavimo mokyklos Vilniuje. Žemėlapius su pažymėtais transporto koridoriais ir svarbiausia informacija apie juos vilniečiai ir miesto svečiai taip pat galės rasti apsilankę Vilniaus miesto savivaldybėje.

Vilniuje šiuo metu veikia šeši kompiuterinės programos, priklausomai nuo transporto srautų galinčios bet kuriuo metu keisti gatvių pralaidumą, valdomi žalieji koridoriai. Be to, yra suformuoti keli kiti koridoriai, kuriais taip pat galima važiuoti „žaliąja banga“. Panašios sistemos veikia Atėnuose, Kopenhagoje, Štutgarte, Abu Dabyje ir kituose miestuose.

Komentarai (1)