Pastaruoju metu dažnai kalbama apie kūrybingumą, jo skatinimą, „pažadinimą“, norint pasiekti geriausių rezultatų savo veikloje. Todėl tiek įmonės, tiek pavieniai asmenys vis dažniau kreipiasi į šios srities specialistus konsultacijų ir bando naujai atrasti kūrybines galias ar patys užsiima veiklom, skatinančiom kūrybingumą.

Paklausite, o kas tai yra kūrybingumas? Ar kūrybinis mąstymas duoda realios naudos, ar tik pagyvina mūsų pačių gyvenimą? Abu atsakymai teisingi. Manyčiau, kuomet žmogus rimtai domisi kūrybine veikla, tai dažnai perauga į nuolatinę veiklą ir pragyvenimo šaltinį. Tokie žmones darbuojasi su šypsena. Įmonėms turėti tokių žmonių, dažnai vadinamų entuziastais, yra svajonė. Inovatyvūs sprendimai, technologiniai pokyčiai ir patobulinimai tampa ne iššūkiu įmonei, bet normalia praktika.

Pati kūrybingumo sąvoka gana komplikuota ir dažnai tapatinama su „produktyvumu“, „originalumu“ ir „išradingu“,  nors tai nėra tapatūs dalykai. Anot teologo ir grafiko Holger Lahayne manymu, „ Tie, kurie nori būti kūrybingi, privalo turėti kuo daugiau idėjų, ir, negana to, reikia, kad tos idėjos būtų tam tikros kokybės, kad atitiktų konkrečią problemą ar uždavinį. Tokius, kurie pilni kvailų ir netikusių idėjų, vadiname ne kūrybingais, o fantazuotojais. Kūrybiškai atliktas darbas mums visuomet kuo nors vertingas (www.prizme.lt).

Taigi, pakalbinkim Šiaulių kino mėgėjų klubo pirmininką, Viktorą Gudajevą, kuriam kūrybinė veikla yra ne tik malonus užsiėmimas, bet ir konkrečią vertę kurianti veikla.

Gerbiamas, Viktorai, Jusu interesų laukas yra gana platus, pradedant kino vakarų organizavimu,  ir trumpametražinių filmų kūrimu baigiant trumpametražinių filmų festivalių  Šaukėnuose aplinkosaugos tema rengimu.

Sakykite,  ar laikote savo kūrybingu žmogumi ir kas, Jusu nuomone, yra kūrybingumas?

Taip, aš laikau save kūrybingu žmogumi, kadangi veiklos sritys, kuriuose aš darbuojuosi reikalauja kūrybingo mąstymo.  Kūrybingumas, mano manymų, yra mąstymo forma. Kiekvienas žmogus yra kūrybingas, tik vieni šią savybę yra labiau išvystę, kiti mažau. Ko gero netgi ne darbas, o kūryba iš beždžionės padarė žmogų. Juk tada kai beždžionė paėmė į rankas akmenį ir pradėjo skaldyti riešutus – tai buvo kūrybinio mąstymo pasekmė.

Papasakokite, koks tas buvo Jusu kūrybines veiklos kelias? kaip suprantu labai domėjotės kinu, tačiau kažkas paskatino jus ne tik domėtis, bet ir pačiam imtis mėgėjišku, trumpametražinių filmų kūrybos?

Taip nuo vaikystės ne tik mėgdavau žiūrėti filmus, bet ir svajojau juos kurti, pradėjau filmuoti gal kokių 10 metų dar su 8mm. kino kamera. Kaip daugelis vaikų svajojau dirbti televizijoje, kine. Tačiau kai būdamas dvidešimties neįstojau į televizijos režisūrą – nusprendžiau tapti geriausiu kino mėgėjų Lietuvoje. Taip aš atėjau į saviveiklinį kiną ir esu čia iki dabar. Pradžioje dalyvavau įvairiuose kino festivaliuose su savo filmukais, o vėliau ėmiau dirbti administracinį darbą Lietuvos kino mėgėjų sąjungoje.

Kodėl Jus nusprendėte rengi kino vakarus platesniam visuomenes ratui? Juk galėtumėt pats tiesiog  žiūrėti gerus filmus, bet ne...organizuojate tai kitiems. Kodėl?

Gero kino nebus per daug. Lietuvoje nekomercinis kinas nėra lepinamas, žiūrovus pasiekia daugiausiai komerciniuose kino teatruose rodomi holivudiniai filmai. Mūsų organizuojamos kino peržiūros yra lyg atsvara holivudinei produkcijai, jos verčia žiūrovus mąstyti, lavinti savo skonį kinui . Šiuo metu jau yra susibūręs nemažas šiauliečių ratas, kuris užsuka į kino klubą jau visus metus.

Minėjote, kad šiuo metu aktyviai dirbate ties trumpametražinių filmų festivalio gamtosaugos tema organizavimu. Sakykite, koks yra Jūsų organizuojamo festivalio tikslas?

Kovo 20 dieną Šaukėnuose (Kelmės raj.) vyko aplinkosauginių, agrarinių, etnografinių ir kraštotyrinių filmų festivalis. Šio renginio tikslai buvo keli:

-    suteikti galimybę saviveiklinio ir nekomercinio kino autorius pristatyti savo kūrybą;

-    paskatinti visuomenę daugiau domėtis aplinkosauginėmis, agrarinėmis, kraštotyrinėmis ir etnografinėmis problemomis;

-    suteikti galimybe nedidelio provincijos miestelio bendruomenei pamatyt pas save namuose išskirtinį renginį.

Šaukėnų miestelis buvo pasirinktas neatsitiktinai – čia yra gyvas domėjimasis kinu, patys bendruomenės nariai yra aktyvūs, kūrybingi žmonės. Šaukėnų kraštotyros muziejaus video filmuose įamžina savo regiono tradicijas, istoriją, folklorą. Muziejaus direktorė per 80 metų perkopusi Elena Burdulienė rašo scenarijus, ir vėliau organizuoja filmavimus, kuriuose filmuojasi visi miestelio gyventojai.

Sakykite, kokia visuomenes dalis domisi šiuo festivaliu? Kaip vertintumėte pateikiamų darbu kokybę? Ar tikitės, kad bent dalis šių filmų autorių ateity taps rimtais filmų kūrėjais?

Šiuo festivaliu domėjosi saviveikinio kino atstovai, kadangi tai yra proga pristatyti savo kūrybą.  Manau, kad kai kurie autoriai ateityje tikrai taps profesionalais, kadangi jau dabar išsiskiria kūrybingumu, sugebėjimu reikšti mintis kino kalbos pagalba. Renginys sulaukė nemažo Šaukėnų bendruomenės dėmesio, kuri yra nelepinama panašaus pobūdžio renginių.

Sakykite, Viktorai, ar jus planuojate ateity savo kūrybinę, sakyčiau šiek tiek švietėjišką, veiklą paversti nuolatiniu Jusu užsiėmimu ar netgi verslu.

Taip, neretas kino mėgėjas su laiku tampa profesionalu – pradeda dirbti televizijoje, kuria užsakomuosius filmus. Visos Lietuvos komercinės televizijos kūrėsi ant saviveiklinio kino pamatų. Taigi, ir aš neatmetu galimybės televizijos ar kino profesionalu.

Ačiū už pokalbį

Pabaigai

Apsidairykime ir pamatysime, kiek aplinkui žmonių skirtingais būdais reiškiančių savo kūrybinius gebėjimus. Vieni jų realizuojami moksle, kiti mene, treti verslo pasaulyje.. juk kiekvienas mūsų gali būti kūrybiškas, jei nori... Todėl svajokime, kurkime ir bandykime savo idėjas realizuoti praktiškai. Tęsinys kitame straipsnyje...

Daugiau informacijos apie Šiaulių kino mėgėjų klubo veiklą rasite: http://www.siauliufilmai.lt/ . Čia rasite animacinius filmus ir laidų anonsus: http://www.youtube.com/user/plastelinas .

Komentarai (1)