Improvizuota diskusija „Garsai žmogaus ir gamtos pasaulyje“: visatos simfonijoje kiekvienas esame instrumentas
(0)
Gegužės 7-osios vakarą „Mokslas ir menas“ kartu su interaktyvia meno erdve „Artoteka“ sukvietė mokslo ir meno entuziastus, taip pat visus, besidominčius mus supančio garso paslaptimis, pasinerti į diskusiją/kelionę „Garsai žmogaus ir gamtos pasaulyje“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Šis renginys pradėjo eksperimentinį seminarų/improvizuotų diskusijų ciklą, kurio tikslas - vieną temą gvildenti atsižvelgiant į skirtingus požiūrius kartu su tos srities specialistais, nagrinėti tuos pačius reiškinius įvairiais aspektais bei ieškoti bendrybių, kurios ir yra mus supančios aplinkos pagrindas.
Kodėl buvo pasirinkta garso tematika? „Garso tema buvo mūsų mintyse nuo pat pradžios, kartu su Spalvomis, Fraktalais, Holografija, Laiko bei Erdvės suvokimu. Pradžioje galvojome pirmąja pasirinkti “Spalvų” temą. Galbūt nežinojome į ką kreiptis, kadangi daugelis mūsų yra gamtos bei fizikinių mokslų profilio. Taip bevystydami idėją ir beieškodami “lektorių”, atėjome į “Artoteką” tikėdamiesi bendradarbiavimo vykdant šį “projektą”. Ir jie sutiko. Po pirmojo mūsų pokalbio nepraėjo nė mėnuo, o mes jau turime pirmąjį blyną ir, drįsčiau teigti, neprisvilusį,“ – mintimis dalinosi idėjos autorė iš „Mokslo ir meno“ Vaiva Kulbokaitė.
Jaukiose „Artotekos“ patalpose susirinko gana daugiaspalvė publika, o atmosferą sušildė svetingai pasitikusi interaktyvios erdvės šeimininkė, visus vaišinusi arbata ir saldainiais. Diskusiją pradėjo VU Gamtos mokslų fakulteto dėstytojas Kastytis Beitas. Su juo buvo aiškinamasi garsų svarba gyvūnijos pasaulyje. Garsai tiesiogiai susiję su daugelio gyvūnų išlikimu: tai ir perspėjamieji garsai, bandymai suvilioti priešingos lyties atstovą, teritorijos žymėjimas. Lektorius supažindino su pagrindiniais mechanizmais, skleidžiančiais garsus gyvūnų organizmuose (kodėl griežia elniaragio lerva, kaip veikia cikados membrana). O ką jau kalbėti apie paukščių išgaunamus garsus, kai kuriuos iš jų ritmo atžvilgiu galima lyginti su aukšto lygio elektronine muzika. Gyvoje ir humoru pagardintoje diskusijoje paaiškėjo, kodėl voras beldžiasi pas vorienę, o pabuvęs svečiuose stengiasi greitai pasprukti. Beje, buvo galima pasiklausyti pagal fosilijas rekonstruotų dinozaurų skleidžiamų garsų.
Diskusijoje dalyvavo ir Tomas Dobrovolskis, kartu atsinešęs savo „instrumentus“. Ką gi, kiekvienam nemačiusiam vertėtų pamatyti ir išgirsti šį multi-instrumentalistą, „prakalbinantį“ ir suteikiantį ritmą, atrodytų, visai nemuzikaliems daiktams. Vandens čiurlenimas, varinio gaublio gaudimas – tai kartu ir muzikos elementai, tik reikia klausytis ir įsilieti į garsus. Beje, kalbėdamas apie savo patirtį su kurčiaisiais, T. Dobrovolskis pastebėjo, jog garsas svarbus ne tik girdintiesiems, bet ir nieko negirdintiems arba neprigirdintiems. Šiuo metu jis rengia muzikos programą su tokiais vaikais. Pasakojo, jog ruošiantis vienam pasirodymui nereikėjo ilgesnės nei trijų valandų repeticijos, kad būtų sukurta, tiesa, gana primityvi, bet visgi muzikos kompozicija.
Baigiant norėtųsi pasidalinti vienos iš diskusijos dalyvių - Elenos Neniškytės (grupė LeftiRight) mintimis, jog kiekvienas organizmas Žemėje skleidžia savuosius garsus, o liga ar bloga nuotaika gali išbalansuoti šią harmoniją, mus veikia net mūsų vardo skleidžiami dažniai, kurie prisideda prie kiekvieno savijautos ir asmenybės, ką jau kalbėti apie mantrinius, universalius garsus ir skiemenis, tokius kaip „om“, naudojamus meditacijose. Taigi visa visata yra simfonija, kurioje instrumentas esame kiekvienas iš mūsų, groja visi gyvi ir negyvi organizmai Žemėje.
Netolimas anonsas: „Mokslas ir menas“ su „Artoteka“ jau planuoja ir kitas panašias diskusijas būtent Spalvų ir Dimensijų temomis, kurios nusimato dar šio mėnesio gale ir birželio viduryje.