Naują Vilniaus universiteto bibliotekos etapą liudija įbetonuota kapsulė MKIC pamatuose
(1)
Vilniaus universiteto biblioteka, skaičiuodama 440 metų sukaktį, pradėjo naują istorijos etapą. Vakar, gegužės 20 d., buvo įbetonuota kapsulė į būsimo Nacionalinio atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) pamatus ir atidaryta bibliotekos 440 metų sukakčiai skirta paroda P. Smuglevičiaus salėje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia
tik entuziazmo.
Visus norinčius į renginį nuvežė ir kelią į būsimą MKIC nurodė specialus šventinis troleibusas – pagrindinė studentų susisiekimo priemonė keliaujant į Saulėtekio al. Plevėsuojanti ryški bibliotekos vėliava neleido pasiklysti gražioje, miškingoje Saulėtekio aplinkoje.
Kapsulės įbetonavimo ceremonija – simbolinis veiksmas, „kertinis akmuo“ naujos VU bibliotekos – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro – statyboje, tam tikras atskaitos taškas jau naujos bibliotekos istorijai. MKIC kapsulės turinys – laiškas ateinantiems. Jis parašytas ant specialiai šiai progai VU bibliotekos Restauravimo skyriaus išlieto popieriaus ir pasirašytas bibliotekos darbuotojų, VU Senato ir daugumos prisidėjusių prie šio nepaprasto projekto įgyvendinimo.
Šventės metu naujuoju centru džiaugėsi ir sveikinimo žodį tarė VU rektorius akademikas Benediktas Juodka, Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, ministro pirmininko patarėjas Virginijus Valentinavičius, VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė, statomo centro generalinio rangovo „Kausta“ generalinis direktorius Darius Vilkas.
„Šiandien yra neeilinis įvykis ne tik mūsų senojo Vilniaus universiteto bendruomenei, bet ir visai Lietuvos akademinei bendruomenei, nes tai atviros prieigos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, kuris bus atviras visiems – ne tik studentams, ne tik profesoriams, nebus tik universiteto, bet visos Lietuvos. Taip pat galiu teigti, kad čia iškils vienas gražiausių Lietuvos architektūrinių pastatų,“ – kalbėjo VU rektorius akademikas Benediktas Juodka.
Naujasis Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras bus nauja, kitokia, ateities biblioteka. Centras kuriamas akademinės informacijos kaupimui ir sklaidai, bendravimui, dalijimuisi informacija, žiniomis ir abejonėmis, inovatyviems verslo ir technologijų sprendimams.
Ministras Gintaras Steponavičius džiaugėsi nauju etapu ir puikia investicija į moderniausią Baltijos šalyse biblioteką. Linkėjo, kad visa akademinė bendruomenė suvoktų tai kaip galimybę ir tuo pasinaudotų.
Neatsitiktinai vienu renginio akcentų tapo energiją garso aparatūrai generuojantys dviračiai. Pasaulio universitetų išskirtinis ženklas yra prie jų nusidriekusi dviračių jūra. MKIC siekis – prisidėti prie geriausių Europos ir pasaulio universitetų akademinių tradicijų išlaikymo ir puoselėjimo, akademinės dvasios kūrimo Saulėtekio technologijų slėnyje. VU biblioteka inicijuoja „žalios“, gamtą tausojančios bibliotekos idėją ir jau ne pirmą kartą kviečia tapti socialiai atsakingiems.
„Simbolinis sutapimas, kad būtent šiais jubiliejiniais metais mes pradedame kurti naują biblioteką. Vilniaus universiteto biblioteka – jungtis tarp istorijos atminties ir modernumo. Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą kuriame ateičiai, taigi koks jisai bus priklauso nuo mūsų – kuriančių, dirbančių ir modeliuojančių bibliotekos ateitį. Tikiu, kad su visų pagalba padarysime taip, kad centras būtų žinomas ne tik Lietuvoje,“ – susirinkusius sveikino VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.
Džiaugsmingai ir su jauduliu įbetonavus kapsulę, šventė persikėlė į bibliotekos P. Smuglevičiaus salę, kur buvo atidaryta bibliotekos 440 metų sukakčiai skirta paroda Quod thesaurus sapientiae potissime sit in libris (...būtent knygose slypi išminties lobynas). Renginys prasidėjo klasikinės gitaros skambesiu; gitara skambino Aurimas Driukas.
Parodoje eksponuojamos per ilgus bibliotekos gyvavimo metus surinktos knygų kolekcijos, patys įdomiausi ir vertingiausi XVI–XIX a. spaudiniai: bibliotekos mecenatų (Jurgio Albinijaus, Žygimanto Augusto ir kt.), Europos valstybių monarchų bei didikų (Liudviko XIII, kunigaikščių Gizų ir kt.) asmeninių bibliotekų knygos, unikalūs, ranka spalvintomis graviūromis iliustruoti, garsių knygrišių auksinti, ornamentuotais viršeliais įrišti leidiniai, knygos, kurių turinys (M. Koperniko, A. Vezalijaus veikalai, alchemijos traktatai, kriptologijos pradmenys ir kt.) dar ir mūsų laikais tebekelia nuostabą. Didžioji dalis dokumentų rodoma pirmą kartą. Taip pat eksponuojami įvairūs istoriniai dokumentai, įdomūs ir vertingi moksline ir menine prasme. Kai kurie puošniai iliuminuoti, dalis – su autentiškais parašais ir antspaudais.
Paroda VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje veiks iki spalio 31 d.