Šiuo metu visoje Europoje, 37 šalyse, vyksta verslininkystės savaitei skirti renginiai. Jais siekiama informuoti apie paramą, kurią Europos Sąjungos, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos teikia labai mažam, smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Taip pat - remti verslininkystę, kad kuo daugiau žmonių, ypač jaunimas, tvirtai apsispręstų siekti verslininko karjeros bei pripažinti verslininkų indėlį į Europos gerovės ir darbo vietų kūrimą bei inovacijų ir konkurencingumo skatinimą.

Europos verslininkystės savaitės kampaniją koordinuoja Europos Komisijos Įmonių ir pramonės generalinis direktoratas. Kampanija yra visiškai decentralizuota, kad renginiai ir akcijos vyktų kuo arčiau esamų ir būsimų verslininkų. Dalyvaujančiose šalyse nacionalinius, regioninius arba vietos renginius organizuoja  verslo įmonės, rėmėjai bei nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijos.

Uostamiestyje Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) birželio 1 d. nuo 13 val. vyks praktinis seminaras, skirtas verslumui skatinti. Renginyje savo sėkmės istorijas ir paskaitas skaitys tiek žymūs Vakarų Lietuvos verslininkai, tiek neseniai sparnus į verslo padanges pakėlę jaunimo atstovai.

Dalysis patirtimi

Seminaro organizatoriai akcentuoja, kad pagrindinė renginio idėja ir tikslas yra sudominti studentus verslumu ir skatinti jų aktyvumą kuriant naujas darbo vietas. Paskatinti aktyviąją visuomenės dalį siekti verslininko karjeros šiais laikais yra ypač svarbu, nes ekonominis sunkmetis verslumą neabejotinai susieja ir su socialine problematika.

Įsteigtas verslas pirmiausiai yra pačios visuomenės žingsnis į priekį, nes jis skatina ne tik tobulėti, išbandyti save įvairiose srityse, rizikuoti, bet ir padeda pačiai valstybei. Tad žmonės turi būti suinteresuoti patys susikurti sau ir kitiems darbo vietas.

Bet kokiu atveju verslo pradžia žmogui reiškia tai, kad jis rūpinasi savimi, nėra valstybės išlaikytinis, bedarbis, o mokesčių mokėtojas. Kuo didesnis verslumas visuomenėje, tuo lengviau ir pačiai šaliai. Tačiau verslo pradmenys nėra vien teorija, kuri neabejotinai prideda kompetencijos pradedančiajam verslininkui: versle ypač svarbi ir praktika. Tad, siekiant maksimaliai efektyvių seminaro rezultatų, KMTP pakvietė įvairių sričių verslininkus pasidalyti savo patirtimi sprendžiant įvairias verslo plėtros, organizacines problemas. Renginio metu vyks betarpiškas dialogas tarp verslininkų ir tų, kurie nori imtis verslo.

Ypač akcentuotinas dėmesys - jauniems, pradedantiems verslininkams, studijas baigusiems ar jas greitai baigsiantiems žmonėms. Ši socialinė grupė labai svarbi Klaipėdoje dėl to, kad neturinčių darbo žmonių, baigusių studijas, skaičius yra du kartus didesnis nei statistinis visų bedarbių vidurkis.

Baigusiems studijas žmonėms pradėti verslą yra sąlyginai parankiau, nei praradusiems darbą bei turintiems šeimas, nes jaunimo dažniausiai nesaisto įvairūs šeimyniniai įsipareigojimai. Rizikuojant ir patyrus nesėkmę galima pradėti kurti verslą iš naujo.

Pasak KMTP specialistų, tai nėra bloga praktika, nes tik per nesėkmes galima įgyti patirties, o sukauptos žinios, kompetencija gali būti panaudota ateityje. Šiuo atžvilgiu ypač naudingos seminare bus savo istorijas pristatančių patyrusių verslininkų pamokos ir pastabos.

"Mūsų pagrindinė renginio užduotis - skatinti verslą, o vienas pagrindinių KMTP tikslų - siekis tapti verslumo centru Klaipėdoje teikiant konsultacijas bei kitokią būtiną paramą naujų verslo įmonių steigimui.

Šis seminaras organizuojamas stengiantis padėti tiems, kurie nori verslą kurti: tiek žiniomis, tiek konsultacijomis. Geriau remti sunkiai vystomą verslą, nei valstybei išlaikyti bedarbius ir mokėti pašalpas. Tikimės, kad renginio metu įgytos praktinės žinios taps postūmiu vystant smulkiojo ir vidutiniojo verslo mentorystės tradicijas, paremtas principu, kuomet sėkmingai veikiantys verslininkai padeda pradedantiesiems", - sakė KMTP direktorė Roma Stubrienė.

Direktorė taip pat akcentavo, kad verslo skatinimas yra reali atsvara išsilavinusių žmonių emigracijai. "Nepakankamas verslumo skatinimas ir žinių apie galimybes vystyti savo veiklą trūkumas lavinimo įstaigose, universitetuose neabejotinai gali atsiliepti ateityje, nes mažėja potencialas tų, kurie galėtų perimti verslo struktūras dabartinėse įmonėse. Žlugus verslo potencialui ir iniciatyvai mūsų valstybė taptų ES išlaikoma provincija", - dėstė R. Stubrienė.

Verslininkai drąsina

Tai, kad šiais laikais reikia būti ryžtingais, tačiau pragmatiškais, tvirtino ir keli seminare dalyvausiantys verslininkai. Konditerijos bendrovės „Javinė“ vadovė Vitalija Freitakaitė akcentavo, kad birželio 1-ąją vyksiantis seminaras labai svarbus yra tiems, kurie turi subrandintų idėjų, tačiau nesiryžta jų įgyvendinti.

"Renginys turėtų būti paskata tokiems žmonėms imtis savo idėjų įgyvendinimo. Jei manysi, kad kažkas tau duos, - priklausysi nuo kito žmogaus. Imtis verslo reiškia progą pačiam valdyti savo gyvenimą. Jei nori turėti sprendimų laisvę, reikia tam ryžtis ir suprasti, kad aukojamas ir paties saugumo jausmas. Yra galybė faktorių, tačiau ryžtis verta", - įsitikinusi bendrovės vadovė.

UAB "Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija" prezidentas Antanas Bosas priminė, kad ekonominio pakilimo metu viskas, ką bedarytum, buvo gerai, mažai buvo investuojama į darbo efektyvumą, šiuolaikiškumą. "Dabar sunkmetis privertė tai daryti, nes antraip neišgyvensi. Norint užsiimti verslu reikia labai stiprių nervų ir subalansuotos psichikos. Silpnesnieji neatlaiko, nes versle - ne tik atradimai, bet ir praradimai. Privalai su tuo susitaikyti", - teigė patyręs verslininkas.

Visgi A. Bosas pripažino, kad šiais laikais plaukti pasroviui yra daug blogiau, nei kurti. "Kūrėjas jaučia pasitenkinimą realizuodamas save. Kai kuri - tobulėji, didėja kompetencija, gilėja žinios. Kiek darbo įdedi, tokia ir grąža. Padarai klaidą - kaltink tik save. Pabėgti nori tik silpni, manantys, kad kažkas už juos jais pačiais pasirūpins. Tai nėra inovatyvu. Geriau kurkime ir sau, ir kitiems darbo vietas", - sakė A. Bosas.

UAB „Žibosa“ ir UAB „Juozo alus“ savininkė Rada Matulevičienė prisiminė, kad jai kuriant verslą apskritai nebuvo tokių sąvokų kaip "verslumas", tačiau moteris ryžosi kurti savo ateitį pati. "Tada iro kolūkiai, nebuvo darbo, tad reikėjo mąstyti apskritai kaip išgyventi, uždirbti pinigų. Dabar - kitokia situacija, tačiau žmonių norai - tokie patys. Versle labai svarbu skatinti gamybą, kurti, ne perparduoti ar vykti į užsienį. Blogiausia, kad iš Lietuvos išvažiuoja geri, kūrybingi, turintys idėjų žmonės. Jie galėtų ir mūsų valstybėje užsiimti verslu, gal net geriau sektųsi, nei užsienyje. Kita vertus tie, kurie patys nenori ar negali kurti verslo, turėtų progą padėti kitiems", - sakė verslininkė.

R. Matulevičienė įsitikinusi, kad kuo turtingesnis žmogus yra savyje, tuo turtingesnė ir aplinka. "Jei sukuri darbo vietas, darbuotojai gauna geras algas, jie daugiau išleidžia, didėja vartojimas. Tad tai - uždaras ratas. Žinoma, užsienyje uždirbti pinigai grįžta į Lietuvą, tačiau ne jie svarbiausia - būtina čia kurti vidaus produktą. Savo šalyje kurdami verslą patys tampame turtingesni. Reikia ir valdžios paramos, ypač - jauniems žmonėms", - svarstė R. Matulevičienė.

Ji dar kartą patikino, kad nereikia bijoti pradėti, nes nepradėjęs nieko ir nepadarysi. Be minėtų verslininkų renginyje dalyvaus Regina Doseth, IĮ R. Doseth savininkė, Tomas Skaisgirys, UAB „Greita buhalterija“ vadovas, Filip Borcov, UAB „Profis“ direktorius, Kristina Žilytė-Komskienė, VšĮ „Menų gatvė“ vadovė, Rima Andriškevičiūtė, UAB „Žemsodis“ direktorė bei Juozas Maksvytis, UAB „Terekas“ generalinis direktorius.

Informaciją parengė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas

Komentarai (0)