Mokslo premijos laureatai - visuomenei (0)
Lietuvos mokslų akademija tęsia 2009 metų Lietuvos mokslo premijų laureatų paskaitų ciklą visuomenei. Buvo skirtos septynios įvairių mokslo sričių premijos ir planuojama surengti tiek pat viešųjų paskaitų, į kurias kviečiami visi besidomintys šiuolaikinio mokslo tendencijomis ir Lietuvos mokslinininkų laimėjimais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gruodžio 17 d. 10 val. kviečiame į paskaitą Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Prof. habil. dr. Algirdas Girininkas parengė pranešimą „Pirmieji poledynmečio gyventojai Baltijos jūros regione”.
Pranešime bus nagrinėjamos sąsajos tarp pirmųjų poledynmečio ir vėlyvojo neolito gyventojų, atsekamos archeologinių, genetinių ir antropologinių tyrimų duomenimis. Naujausių archeologinių tyrimų rezultatai paskatino plačią diskusiją, siekiant nustatyti, ar pirmieji poledynmečio gyventojai dominavo vėlyvajame neolite, kai Baltijos jūros regione pasirodė Rutulinių amforų ir Virvelinės keramikos kultūrų populiacijos atstovai ir kas nulėmė tolesnę kultūrinę raidą Baltijos jūros regione bronzos amžiaus pradžioje? Į tai bus mėginama atsakyti pranešimo metu.
Gruodžio 2 d. 10 val. kviečiame į paskaitą Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros prof. habil. dr. Zenonas Norkus parengė pranešimą „Ar jau atėjo penktoji Kondratjevo žiema?“.
„Kondratjevo žiemos“ – taip metaforiškai vadinasi hipotetinių ilgalaikių (trunkančių apie 50 metų) ekonominio aktyvumo ciklų nuosmukio fazės. Pavadinimas pagerbia hipotezės autorių Nikolajų Kondratjevą (1892-1938). Autoritetingiausią, tačiau taip pat tik hipotetinį tokių ciklų aiškinimą pateikė Josephas Schumpeteris, „Kondratjevo bangų“ priežastimi laikęs technologijos revoliucijas ir jų sukurtų technologinių gamybos būdų ekonominį išsisėmimą. Nors statistiniais laiko eilučių analizės (ekonometriniais) metodais „Kondratjevo bangų“ egzistavimas nei įrodytas nei paneigtas, daugelis ekonomikos istorikų atseka 5 Kondratjevo bangas labiausiai išsivysčiusių šalių ekonominėje istorijoje nuo pramonės revoliucijos XVIII a. pabaigoje. Kuo ypatinga dabartinė (penktoji) Kondratjevo banga? Ar 2008 m. prasidėjusi globali ekonominė krizė gali būti laikoma jos lūžiu? Kokia bus (ar jau vyksta?) nauja technologijos revoliucija ir ką gali atnešti šeštoji banga?