Lapkričio 26 d. Druskininkuose rengiama konferencija sveikatos profilaktikos ir medicininės reabilitacijos problemoms aptarti bei srities naujovėms pristatyti. Konferenciją „Sveikatos profilaktikos ir medicininės reabilitacijos naujovės“ organizuoja Lietuvos kurortologijos tyrimų centras, Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija bei Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų mokslinė draugija.

Lietuvos kurortologijos tyrimų centro direktorius Kęstutis Ramanauskas teigia, kad viena didžiausių problemų – per mažas natūralių gamtinių priemonių naudojimas medicininėje reabilitacijoje ir sveikatos profilaktikoje. „Šiandien reabilitacijoje yra plačiai naudojama kineziterapija, ergoterapija, elektrostimuliacija, ultragarsas, šiluminės procedūros, medikamentinis gydymas ir t.t. Tačiau gamtinės priemonės – mineralinio vandens ar purvo procedūros vis dar lieka tik vadovėliuose ir yra laikomos mažesne alternatyva. Lemiamą įtaką tam turi geografinis kurortinės medicinos prieinamumas“, - aiškina K. Ramanauskas

Medicininės reabilitacijos skyrių plėtra prie didžiųjų šalies ligoninių taip pat sumažino kurortinio gydymo apimtis, nors kurortuose yra plačiausiai prieinami gamtiniai ištekliai. „Matematika paprasta – kai kurioms gydymo įstaigoms finansiškai nenaudinga siųsti ligonį į kurortą, nors kurortinis gydymas – kokybiškesnis vertinant aplinkos bei klimato pakeitimo, atitrūkimo nuo rutinos galimybę“, - pastebi K. Ramanauskas.

Vilniaus universiteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos instituto, Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro direktorius, profesorius Alvydas Juocevičius džiaugiasi išsaugotomis bei renovuotomis kurortinio gydymo įstaigomis, kurios sugeba pritraukti ir užsienio ligonių. „Kaimyninėse šalyse iš sovietmečio paveldėtos sistemos išsaugoti nepavyko, smarkiai sumažėjo lovų skaičius. Mūsų įstaigos išliko, pakėlė paslaugų kokybę, todėl puikiausiai dirba su užsieniečiais ir tai yra tiek valstybės politikos, tiek pačių įstaigų nuopelnas“, - teigia prof. A. Juocevičius.

Vis daugiau Europos mokslininkų mano, kad reikia vėl atlikti šiuolaikiniais metodais pagrįstus tiek eksperimentinius, tiek klinikinius tyrimus, atskleidžiančius gamtinių priemonių poveikį sveikatai. „Remiantis naujausiais mokslo pasiekimais būtina įrodyti gamtinių priemonių naudojimo tikslingumą ir efektyvumą. O laboratoriniai tyrimai yra labai svarbūs vertinant efektyvumą, todėl matau bendradarbiavimo galimybių su laboratorinės diagnostikos specialistais“, - akcentuoja profesorius.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė pastebi, kad Lietuvoje kol kas nepakankamas šiuolaikinių laboratorinių tyrimų naudojimas tiek reabilitacijoje, tiek sveikatos profilaktikoje. „Vakarų šalyse iš vieno mėginio padaroma iki keliasdešimties kraujo tyrimų, kai Lietuvoje atliekama vidutiniškai vos pusantro tyrimo. Tokios situacijos rezultatas – pavėluotas ligų diagnozavimas, neefektyvus ir brangus gydymas. Akivaizdu, kad medikai per mažai žino ir nėra įpratę naudotis laboratorinės diagnostikos galimybėmis“, - sako D. Babenskienė.

Kita problema, pasak gydytojos, sveikatos profilaktikos paslaugų stoka. „Privalomieji profilaktiniai sveikatos patikrinimai esminių problemų neišsprendžia, todėl Lietuvos kurortai turėtų plėsti paslaugų paketus ne tik sveikatinimo, spa ar gydomųjų procedūrų, bet ir profilaktinės diagnostikos pasiūlymais. Pavyzdžiui, į sanatoriją atvykusiam pailsėti ir atgauti jėgas žmogui reikėtų sudaryti galimybę kompleksiškai pasitikrinti sveikatą. Ir tam ne visuomet būtini brangūs instrumentinės diagnostikos aparatai, o labiau reikėtų pasitelkti laboratorinius kraujo tyrimus“, - mano D. Babenskienė.

Konferencijoje pranešimą apie kurortų integravimo į Lietuvos sveikatos apsaugos sistemą raidą skaitys Vilniaus universiteto profesorius Alvydas Juocevičius. Laboratorinės diagnostikos galimybes profilaktikoje ir reabilitacijoje pristatys Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos prezidentė, gydytoja Dangira Babenskienė. Apie kūno svorio koregavimą kaip sveikatos kontrolės ir ligų profilaktikos priemonę kalbės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos katedros dėstytojas, gydytojas Voldemaras Giedrimas. Peloidoterapijos medicininėje reabilitacijoje privalumus atskleis Lietuvos kurortologijos tyrimų centro direktorius Kęstutis Ramanauskas.  Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vyriausioji specialistė Edita Selenytė pristatys naujai rengiamus sveikatos saugos reglamentus, susijusius su gamtinių sveikatos veiksnių reglamentavimu.

Komentarai (0)