Daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų savo darbo vietose ar ugdymo įstaigose jaučiasi skatinami įsitraukti į savanorišką veiklą, o daugiausiai dėmesio jie skiria pagalbai savo bendruomenei ir aplinkiniams, rodo TEO užsakymu rinkos tyrimų bendrovės SIC lapkritį atliktas tyrimas. 2011 metai Europos Sąjungoje, taip pat Lietuvoje, paskelbti Savanorystės metais.

Tyrimo duomenimis, 26 procentai apklaustųjų teigia, kad jų darbo ar ugdymo vietose inicijuojamos savanoriškos veiklos akcijos arba suteikiamos laisvos nuo darbo, tačiau apmokamos dienos savanorystei. Tokios veiklos plėtrą rodo ir bendras visuomenės aktyvumas – savanoriškoje veikloje yra dalyvavę 61 proc. Lietuvos gyventojų, prieš dvejus metus tokių buvo 46 procentai.

Populiariausia savanoriška veikla įvardijamas aplinkos tvarkymas – jis yra patraukliausias 84 proc. šalies gyventojų, o tokioje veikloje dalyvavo 45 proc. apklaustųjų. Tyrimas atskleidė, kad savanorystė Lietuvoje dažniausiai siejama su pagalba labiau pažeidžiamoms visuomenės grupėms, aplinkos tvarkymu bei gyvūnų globa.

SIC (UAB „Socialinės informacijos centras“) tyrimų strategijų vadovės Rūtos Gaudiešienės teigimu, tyrimas atskleidė kintantį lietuvių požiūrį į savanorystę – apklaustieji vis labiau linkę manyti, jog tai yra gerbtina ir visuomenei naudinga veikla, kuria užsiimti jie siūlytų ir savo vaikams.

Nepaisant to, kad savanoriškoje veikloje dalyvaujama vis dažniau, tyrimas rodo, kad nuolatiniais savanoriškos veiklos dalyviais galima vadinti tik kas trečią savanorį, likusieji tai daro nereguliariai ar atsitiktinai. Aktyvesni savanoriai yra mažesnių Lietuvos miestų gyventojai, moksleiviai bei studentai. Vyresnio amžiaus žmonės, bedarbiai, žemesnių pajamų ar išsilavinimo apklaustieji savanorystę vertina skeptiškiau arba sieja ją su karine tarnyba.

TEO LT, AB generalinio direktoriaus ir savanoriškos organizacijos „Big Brothers Big Sisters International“ valdybos nario Arūno Šikštos teigimu, itin didelę įtaką savanoriškos veiklos plėtrai turi verslo organizacijų aktyvumas. „Tokios organizacijos iniciatyvos uždega žmonės, o vėliau jie ir patys, niekieno nebeskatinami, sėkmingai savanoriauja. Tikimės, jog jau artimiausiu metu Lietuvoje rasis daugiau bendrovių, skirsiančių dėmesio šiai prasmingai veiklai“, – teigė  A. Šikšta.

TEO yra viena aktyviausių savanorišką veiklą Lietuvoje skatinančių verslo bendrovių. Šiemet joje buvo paskelbta korporatyvinė savanorystės diena, už kurią mokama darbdavio lėšomis. Dalis TEO darbuotojų yra įsitraukę į savanoriškas veiklas tokiose organizacijose, kaip „Maltos ordinas“, „Big Brothers Big Sisters“, „Kitas variantas“, „Pokyčių kelias“, aktyviai dalyvauja visuomeninėse aplinkos tvarkymo akcijose.

Savanoriškų organizacijų aljanso įkūrėjo Vaidoto Ilgiaus teigimu, sėkmingiausiai veikia aktyviai savo veiklą viešinančios, elektroninę žiniasklaidą ir socialinius tinklus išnaudojančios organizacijos. „Maždaug prieš metus Lietuvoje veiklą pradėję savanorišką darbą siūlantys interneto portalai suveikė kaip katalizatoriai, leidę susitikti savanorišką darbą siūlančioms visuomeninėms organizacijoms ir jo ieškantiems asmenims“, – teigė V. Ilgius.

SIC tyrimas rodo, kad atviriausi savanorystės idėjai yra 20-29 metų gyventojai, kurie teigia pasigendantys informacijos apie savanorišką veiklą ar konkrečias sritis. Savanoriavimo sričių pasirinkimas rodo, jog žmonės renkasi tas sritis, kurios yra labiau komunikuojamos ir lengviau prieinamos, pavyzdžiui, aplinkos tvarkymas.

Pasak R. Gaudiešienės, didžiausią potencialą savanoriškos veiklos vystymuisi turi profesinius įgūdžius išnaudojanti savanoriška veikla. „Darbe įgytų žinių panaudojimas savanoriškoje veikloje yra itin vertingas, tačiau tokio tipo veikla Lietuvoje dar nėra populiari“, – teigė ji.

Savanorišką veiklą vykdančių organizacijų vadovų komentarai:

• Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LIJOT) prezidentas Šarūnas Frolenko: „Savanoriška veikla įgauna vis didesnį pagreitį. Ją koordinuojančių nevyriausybinių organizacijų kompetencija didėja ir tai sudaro sąlygas į šią veiklą įtraukti vis daugiau žmonių. Džiugu, kad plečiantis savanorių paieškos įrankiams (pavyzdžiui, portalui cv.lt) organizacijos turi galimybę rasti įvairių sričių profesionalų, o didėjantis renginių populiarumas praplečia savanoriškų veiklų pasirinkimą, kuriuose nėra būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Verslo sektorius neabejotinai gali prisidėti prie savanorystės skatinimo, sudarydamas reikalingas ir priimtinas sąlygas savo darbuotojams veikti savanoriškais pagrindais ne darbo metu. Tokiu būdu jų patirtis ir laikas būtų orientuoti į bendros gerovės kūrimą”.

• VšĮ „Kitas variantas“ (jaunimo ugdymas) direktorius Tomas Kaulinskas: „Šiuo metu Lietuva dar tik žengia pirmuosius tvirtus žingsnius tikros, tvarios ir brandžios savanorystės link, kurios gilias tradicijas jau turi skandinavai. Pavyzdžiui, vienas Danijos pilietis vidutiniškai savanoriauja 3 organizacijose, Lietuvos statistika yra kiek kuklesnė - tik maždaug penktadalis lietuvių nuolat dalyvauja savanoriškoje veikloje - tad dar turime kur pasitempti. Per pastaruosius tris veiklos NVO sektoriuje metus aiškiai pasimatė, kad tokį sąlyginai mažą procentą lemia tai, jog žmonės dažnai nemato aiškios ir apčiuopiamos naudos, kurią jiems gali atnešti savanoriška veikla. Džiugina tai, kad savanoriškos veiklos idėjų sklaidoje aktyviai dalyvaują Lietuvos verslo sektoriaus įmonės – vienos palaiko nevyriausybinę veiklą skirdamos paramą, kitos – aktyviai dalyvaudamos projektuose, trečios – užsiimdamos informacijos sklaida. Tai rodo tokių kompanijų mąstymo brandą ir suvokimą, jog sėkmingas verslas įmanomas tik sėkmingoje aplinkoje. „Monopolio“ žaidimo laikai (tam, kad laimėčiau, turi pralaimėti kiti), jau baigėsi. Dabar labai svarbu, kad savanorių gretas papildytų ne tik jaunimas, bet ir konkrečių sričių ekspertai, nes NVO sektoriuje kaip ir bet kur kitur – vien „nuogo“ entuziazmo nepakanka, dar reikalinga ir kompetencija“.

• Vilniaus „Jaunimo linijos“ (Jaunimo psichologinės paramos centras) direktorius Paulius Skruibis: „Paskutiniais metai „Jaunimo linijoje“ po truputį daugėja savanorių, kurie yra dirbantys žmonės, o ne studentai. Tai mums labai svarbu, kadangi norime, kad mūsų komanda būtų kuo įvairesnė. Tačiau vyrėlesni žmonės vis dar išlieka sunkiau į savanorystę įtraukiama grupe. Pastebime tendenciją, kad verslas dažnai yra labiau linkęs prisidėti viešinant savanorystės galimybes. Tačiau mums aktualiau ne tik prisikviesti savanorius, tačiau ir turėti lėšų jų apmokymams bei nuolatiniam kvalifikacijos kėlimui. „Jaunimo linijos“ atveju daugiau savanorių reiškia ne tik tai, kad galime atsiliepti daugiau skambučių ir laiškų, bet ir tai, kad išlaidos savanorių nuolatiniams mokymams bei kvalifikacijos kėlimui stipriai auga. Todėl čia mums labai padeda nuolatinė TEO parama“.

Komentarai (0)