LKI ir „Tilde IT“ vadovai: „Lietuvių kalba turi būti prieinama visuomenei“ (0)
Minint Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį Lietuvių kalbos institutas, bendradarbiaudamas su LR Ministro Pirmininko tarnyba ir kitomis mokslo institucijomis rengia dviejų dienų konferenciją „Lituanistika atkurtoje valstybėje: tapatybę keičiantys atradimai“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Gruodžio 14-15 dienomis vyksiančiame renginyje bus apžvelgta lituanistikos padėtis senovės Lietuvoje, šiandieninėje nepriklausomoje valstybėje bei užsienyje. Taip pat aptartos lituanistikos grėsmės ir plėtros galimybės. Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančioje konferencijoje galės apsilankyti visi norintys.
Pasak renginio organizatorių, šiandien lietuvių kalba yra atsidūrusi ypatingoje padėtyje. Kalbant apie lietuvių kalbos, kultūros ir istorijos saugojimą, nuolat pasigirsta gąsdinimų, jog šiuos dalykus „pražudys“ anglų kalba, internetas ir niekaip nenuslūgstanti emigracijos banga. Juk kuo mažesnė tauta, kalba, tuo daugiau grėsmių jai kyla.
Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės teigimu, būtina stengtis, jog lietuvių kalba šiandieniniam žmogui, kuris savo darbo nebeįsivaizduoja be kompiuterio, būtų kuo prieinamesnė. „Stengiamės žengti koja kojon su moderniausiomis technologijomis. Norime, kad internete visuomenei būtų prieinami įvairiausi žodynai, vertimo mašinos, balso atpažinimo programos. Džiugina tai, kad kuo toliau, tuo labiau lituanistika tampa patraukli ir verslo įmonėms, nes būtent jos mums padeda sėkmingai žingsniuoti šia kryptimi“, – pasakojo J. Zabarskaitė.
Viena iš labiausiai lituanistika susidomėjusių verslo įmonių - kalbinių technologijų plėtojimu užsiimanti bendrovė „Tilde IT“, kuri bendradarbiauja su Lietuvių kalbos institutui įgyvendinant kai kuriuos projektus. Pasak bendrovės direktoriaus Vaclovo Pranskūno, kalba – tai esminis kiekvienos tautos tapatybės bruožas.
„Į virtualią erdvę integruoti įvairūs dvikalbiai žodynai, archyvai, rodyklės, mašininio vertimo sistemos ir panašūs dalykai, kuriuose vartojama lietuvių kalba, reikalingi absoliučiai visiems: ir valdžios įstaigoms, ir verslo įmonėms, ir paprastam eiliniam žmogui. Be jokios abejonės, lituanistikos skaitmenizavimas susijęs ne vien su kalbos puoselėjimu internete, jis turi įtakos ir socialiniams, netgi politiniams bei tarptautiniams dalykams. Šiandien lietuvių kalba yra jau ne tik mokslo ir kultūros objektas, bet gali prisidėti prieš šalies pridėtinės vertės kūrimo. Tačiau norint pasiekti gerų rezultatų būtinai suvienyti jėgas verslo ir mokslo atstovams“, – įsitikinęs V. Pranskūnas.
Anot J.Zabarskaitės, Lietuva privalo labiau nei didžiosios valstybės saugoti savo tapatybę, nes kalba – tautos vertybių – būdo, papročių, mąstymo išraiška, vienas svarbiausių kultūros ženklų. „Tačiau šiandien vien Lietuvių kalbos instituto ar kitų mokslo įstaigų pastangų bei jų bendradarbiavimo su verslu nebepakanka – lituanistika turėtų būti prioritetinė valstybės sritis“, – kalbėjo J. Zabarskaitė.