„Įkraukite telefonus. Turite turėti vandens ir užkandžių.“ Tai rimta. Lietuvos policija skubiai perspėja gyventojus

Tai tegu eina grybų rink, o ne grybauti ir nepasiklys. Jei rimtai, jei nemoki susiinstliuoiti į tlf. ir nudotis oflinine navigacija negrybauk! Ofline mapai navigacijai būtini, nes ten kur grybaujma dažnai gali nebūti jokio ryšio, bet gps bus visur atviroj vietoj.

Ir kaip žmonės išgyvendavo miške iki mobilių telefonų? Kai dar ir miškai nebuvo taip iškirsti "dėl ekologijos"? Kur čia išvis gali dar rast mišką kurio nepereisi per max valandą? Bet kokiam užkampyje bus sodybos, elektros linijos, keliai, kvartalinės linijos etc.

Žmonės pasiklydę dažnai juda ratais.

Arba bent jau programėlę su kompasu. Šiaip tai ir laikrodžio pakaktų susiorientuoti, jei Saulė matosi. Tik problema būna, kai žmonės supanikuoja ir nebegali logiškai pagalvoti. Kažkada buvau užtikęs "tiltus" baravykų, tai "susisuko galva" juos berenkant, bet susiorientavęs kryptį daugmaž užsispyręs pasitikrindamas ėjau, nors atrodė, kad per tuos "bruzgynus" tikrai "ne ten" einu, bet išlindau daugmaž kur reikėjo, gal kokius šimtą metrų "į šoną"...

Matosi jog kai kurie miške nebuvę, ypač vieni. Net savam miške galva susisuka, kai jis kasmet keičiasi (tarkim jaunuolynas). Atrodo eina tinkama linkme, bet išeini visai kitoj vietoj. Bet kai apylinkės savo, žinai kur išeini. O kai žmonės iš miestų nuvažiuoja į svetimus miškus, tai jiems orentuotis aplinkoje sunku, atpažinti kažkokius keliukus ar medžius nėra šansų. Kaip ir minėjau, labiausiai galvą susuka jaunuolynai (ypač beržiukų), kur tik žiūrėsi visur tas pats vaizdas. Lengviausia nepasiklysti sename, neiškirstame miške, kur senos didelės eglės, lengva tarp jų orentuotis. Ir šiaip, liaudžiai patarimas būtų nusipirkti žymėjimo kreidą (ar pieštuku jį vadina, būna miško/sodo techinikos parduotuvėse). Paeini 10m ir pasižymi medį iš kurios krypties atėjai. Tai bent savo atėjusiu keliu galėsi grįžti blogiausiu atveju.

Tai niekas nesiginčija, kad negalima pasiklysti miške. Aišku galima. Tam kad nepasiklystum, turi ir įvertinti tiek savo jėgas, tiek priemonėmis išmokti naudotis, kad nepasiklystum. Bahuriux, ryšio galbūt nepagausi visur, bet paėjęs valandą bet kuriame miške - vis tiek pagausi. Lietuvos padengimas ryšiu yra iš esmės visur. Taip, ryšio kokybė nėra visur gera, bet kalbame apie ekstrinę situaciją, o ne sporto varžybų pasižiūrėjimą gyvai. ketutiz, gal baik su ta savo retorika, kaip prie sovietų buvo gerai. Pvz. https://www.pmsa.lt/wp-content/uploads/ ... 68x349.png Bet žinoma, kam faktai. Faktai neleidžia piktintis ir skleisti maskolių sukurto melo. Net kažkurioje ataskaitoje dėl dezinformacijos skleidimo buvo rašoma, kad sveikata ir medžiai/miškas yra mėgstamos temos maskolių, siekiant skaldyti visuomenę užsienio šalyse. Yra asmenų/įmonių Lietuvoje, kurie iš palydovinių duomenų gali suskaičiuoti kiekvieną obelį sode. Ne tik skaičių, bet ir visų medžių tūrį. Idealiai tiksliai. Už oficialią statistiką ženkliai didesni skaičiai, nes daug pievų jau apžėlę medžiais, ir techniškai nėra miškai. Nesenai irgi buvo išėjęs mokslinis straipsnis, kad savaiminiai miškai ekosistemos yra daug kartų geresni, nei sodinti, net jei sodinama ne monokultūra.

tai radai keliuką,- jau esi išgelbėtas. Eisi iki didesnio, kol išeisi į kelią - visi keliai veda į romą. Ar kviesi policiją, kad iki mašinos palydėtų?

Kažkada ieškojau Lietuvoje žemėlapyje vietos, iš bet kurio taško einant bet kuria krypti per 25 km neišeitum į kelią - nu vos keletas tokių vietų. Bet jei jau pasiklydai, tai tinka ne tik keliai rasti "civilizaciją", bet ir visi pastatai, elektros linijos, net upės. Tai šituos sumetus, nebent P. Lietuvos pelkėse tokių vietų būtų. Aišku, nebent tavo kompasas tiek kreivas, kad eitum poros kilometrų spindulio ratu.

Diskusija įdomi, tačiau dauguma bediskutuojančių pamiršot, kad šios rekomendacijos skirtos senjorams. Kurie neretai nemoka naudotis appsais, o ir radus keliuką juo nueit tuos keliolika km gali būt sudėtinga. Be to tie miško keliukai dažnai veda į niekur. Kiekvieną vasarą bent 5-6 kartus važiuoju prie ežero su palapine ir stengiuosi surast naujų vietų. Tai tokių akligatvių miškuose begalės. Be abejo tokiu atveju galima eit atgal, bet kaip jau rašiau senjorams yra komplikuota nueit keliolika ar keliasdešimt km tikrinant keliukus ir ieškant išėjimo. Kaip immortallt pastebėjo ryšio padengimas gana geras, tad senjorui su pakrautu telefonu patekus į ryšio zoną būtų užfiksuota jo preliminari buvimo vietą, kas stipriai palengvintų jo paiešką.

is tikro buvo atvejis kai uosvis nuklydo. gerai kad turejo telefona, teko vaziuoti iki jo kompo, kad prisijungti su jo paskyra, nes slaptazodzio neprisimine, per g maps radau jo buvimo vieta ir keliuka kuriame masina, pasakiau i kuria puse eiti ir po 5min isejo, tai jis gal 100m nuo keliuko ratais vaiksciojo..

Po normalų šunį kiekvienam pensininkui ir nepasiklys nei vienas. Pas mane du šunys ir frazė "einam važiuoti" visada atveda prie mašinos bagažnyko pats geriausias gps trackeris navigatorius, šuns nosis neklysta.

Vėl, jei eini į mišką, ir eini iki ribų, kiek gali vaikščioti ir dar nemoki orientuotis miške, tai ką ten darai? Čia tie patys ant ledo žvejojantys, kai jau ledas pradeda keisti spalvą, lytys jau plaukia, draudimai lipti ant ledo išleisti, bet toliau žvejojantys. Tada tarnybos skrenda, dešimtis tūkstančių leidžia pastarųjų gelbėjimui, tik tam, kad jie dar tą pačią dieną vėl ant ledo lipa. Į mišką eiti aišku nėra tiek pavojinga pas mus, bet atsakomybės irgi reikėtų daugiau. Aha, šuns nosis neklysta. Tik pamiršai pasakyti, dresuoto šuns nosis neklysta. Na ir kai kurių veislių. Koks haskis turi nulį orientacijos.

immortallt, tu ir vėl pamiršti, kad kalba eina apie senjorus. Galėčiau lažintis, kad tai nebuvo pirmas jų išėjimas į mišką, o dešimtmečius jie grybavo ir visuomet viskas sėkmingai pasibaigdavo. Suvokimas, kad kažko jau nebegali ateina tą bedarant, o ne sėdint ant sofos. Mano močiutė ~70 metų aplinkinuose miškuose grybaudavo, uogaudavo, kol galiausiai išėjus į raistą spanguoliaut pasiklydo ir išėjo į gretimą kaimą. Ir tik tuomet atėjo supratimas, kad viena jau nebegali eit į mišką. Nors pats ant ledo kartais žvejoju, bet pritarčiau, kad esant draudimui/rekomendacijoms nelipt ant ledo, išgelbėtasis turėtų padengt gelbėjimo operacijos išlaidas.

Tai pasiklysti gali ir jaunas, ir su įgūdžiais. Bet išeina pats. Pasiklysti nėra kažkokia problema. Problema, nebūt pasiruošus kaip iš to miško išeiti, JEI pasiklysi.

Spanguolynuose dažnai auga gailiai - tai jie gali taip "susukti galvą", kad išvis orientaciją gali pamesti. Pro juos visada einu atsargiai, stengdamasis nesujudinti...