Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė projektą kuriuo yra siekiama pakeisti teisės naudoti žemės gelmių išteklius suteikimo tvarką ir užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas žemės gelmių išteklių naudojimo sektoriuje.

Projektu siekiama užtikrinti tinkamą žemės gelmių išteklių reguliavimą, siekiama pakeisti leidimų išdavimo sistemą; numatyti, kad teisė naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes suteikiama konkurso būdu (išskyrus keletą išimčių); užtikrinti tinkamą žemės gelmių išteklių, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, naudojimosi teisės suteikimą; užtikrinti konkurenciją žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sektoriuje. Projekte numatyta, kad teisė naudoti visų rūšių žemės gelmių išteklius suteikiama konkurso būdu (nepaisant žemės nuosavybės formos), išskyrus Projekte numatytas išimtis, t. y. naudoti detaliai ištirtų glaukonitinio priesmėlio, molio, smėlio, kreidos mergelio, žvyro, sapropelio, durpių išteklius, esančius ne didesniame kaip 5 ha plote.

Šiame projekte taip pat teigiama, kad įstatymas neturės esminės įtakos kriminogeniniai situacijai ir korupcijai. Tačiau visi žinome kokia situaciją su Lietuvoje vykdomais viešaisiais konkursais ir ne kart teko girdėti apie tokių konkursų „skaidrumą“. Todėl jų teiginys, kad įstatymas neturės esminės įtakos kriminogeniniai situacijai ir korupcijai yra visiškai neįtikinamas. Bei viešiejį konkursai kaip tik duos pagrindą korupcijai.

Taip pat projekte teigiama, kad žemės gelmių įstatyme numatytais atvejais organizuojami vieši konkursai dėl teisės naudoti žemės gelmių išteklius išdavimo užtikrins sąžiningos konkurencijos sąlygas žemės gelmių išteklių naudojimo sektoriuje. Įdomu kaip jie įsivaizduoja sąžiningą konkurenciją. Juk karjerai konkuruoja ne kuris daugiau įsigis karjerų, o kuris daugiau parduos jų išgaunamos žaliavos (žvyro, smėlio, durpių ir t.t.). Viešojo konkurso metu laimi ta įmonė kuri pasiūlo daugiau pinigų už leidimą kasybai. Taigi konkursas nebus rengiamas tam, kad užtikrinti sąžininga konkurenciją, o tam, kad į valstybės biudžetą patektų kuo didesnės lėšos.

Esu girdėjęs pasiūlymų išsaugoti mūsų gelmių išteklius ateinančioms kartoms ir kaip daro amerikiečiai su naftą, nenaudoti savo gelmių išteklių bet jas atsivežti iš kitų šalių. Bet juk nafta nėra žvyras ar smėlis. Gabenti žvyrą ir smėlį toliau nei 50 km ekonomiškai neapsimoka. Tai kiek kainuos žvyras ir smėlis jei ji gabensimės iš kitų šalių, pridedant perkrovimo išlaidas, muito mokesčius ir pervežimo išlaidas. Tokių atvejų galėtume iškart kelius dengti auksų, nes taip butu pigiau.

Projektu siūloma numatyti, kad Lietuvos geologijos tarnyba organizuoja dolomito, klinties, kreidos mergelio, opokos, gipso, glaukonitinio priesmėlio, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių išteklių bei anhidrito, akmens druskos ir kitų požeminės kasybos būdu naudojamų išteklių tyrimo darbus, reikalingus paskelbti konkursui dėl šių išteklių naudojimo teisės suteikimo. Detaliai ištyrus ir aprobavus šiuos išteklius bus organizuojamas konkursas leidimui naudoti išteklius gauti. Tyrimo darbai bus finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Projekto įgyvendinimas pirmuosius konkurso organizavimo metus pareikalaus papildomų lėšų (Projekte numatytų procedūrų organizavimui bei vykdymui iš valstybės biudžeto papildomai reikės apie 100 tūkst. Lt per metus).

Šiuo metu naudingųjų iškasenų paiešką atlieką uždaros akcinės bendrovės arba individualios įmonės, o užsakymus joms pateikia eksploatuoti norinčios įmonės. Įmonių norinčių eksploatuoti karjerus ekonomistai ieško parankiausių vietų (pagal žaliavos poreikį) kuriose reikia atidaryti naujus karjerus ir nusprendžia ar tai daryti yra ekonomišką. Jei žvalgybos darbai pereis išskirtinai tik LGT žinion, šiuos svarbius ekonominius klausimus teks svarstyti LGT darbuotojams kurie nėra kvalifikuoti ekonomistai. Dėl ko net ir suradus telkinį gali neatsirasti jį norinčių eksploatuoti įmonių. Dėl to tik mokesčių mokėtojų pinigai bus sunaudoti be jokios grąžos. LGT per metus planuoja telkinių žvalgybai ir kitiems su tuo susijusiems reikalams skirti  tik  100 tūkst. Lt. Tokia suma tikrai nėra didelė ir visų įmonių užsiimančių telkinių žvalgyba Lietuvoje tikrai neišlaikys. Bei už tokia sumą butu galima išžvalgyti tik viena vidutinio dydžio telkinį, bet dar reikia lėšų ir žemės nacionalizacijai kurioje šis telkinys yra. Dėl mažo užsakymų kiekio įmonės užsiimančios naudingųjų iškasenų paiešką ir žvalgyba nebe sugebės išsilaikyti ir bus priverstos užsidaryti, dėl ko dar labiau padaugės bedarbių Lietuvoje. Bei atsiradus papildomam tarpininkui tarp žvalgybos įmonių ir eksploataciją užsiimančių įmonių pabrangs naudingosios iškasenos ir iš jų gaminama produkcija. Kaip pavyzdžiui šildymas, nes kai kas šildymui naudoja durpes kurios ir yra gelmių ištekliai. Bet šiame projekte teigiama, kad įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms. Įdomu ar jie bankrotą vadina teigiama įtaką?

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2009 m. gegužės 28 d. valstybinio audito ataskaitoje „Žemės gelmių naudojimas“ Nr. VA-P2-20-3-11, pažymėjo, kad „būtų galima užtikrinti valstybei (ar valstybės įgaliotoms institucijoms) priėjimą prie savo gelmių išteklių, turi būti tobulinama teisinė bazė, kuria būtų galima organizuoti žemės, esančios virš naudingųjų iškasenų telkinių arba esančios šių telkinių aplinkos apsaugos zonose, paėmimą visuomenės poreikiams“. Teikiamu Projektu minėti klausimai yra išsprendžiami, t. y. Projekte siūloma numatyti, kad „Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija Žemės įstatymo nustatyta tvarka teikia prašymus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Šiuo atveju Žemės įstatymo nustatyta tvarka atlyginimas už žemę, paimamą visuomenės poreikiams, ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai gali būti finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.“

Šiuo metu eksploatuoti telkinį norintį įmonė privalo nusipirkti arba išsinuomoti žemės sklypą kuriame bus vykdoma kasybą. Privačios žemės atvejų įmonė turi susitarti su žemės savininkų dėl žemės nuomos ar pirkimo kainos. Dėl to žemę galima parduoti brangiau nei valstybės nustatyta žemės vertė. Kiek brangiau priklauso nuo to kiek ir kokios kokybės ištekliai yra rasti. Bet jei žemės nacionalizaciją užsiims LGT tai žemės savininkui už žemę bus sumokama tik valstybės nustatyta kainą ir nebus galima atsisakyti parduoti žemę. Pagal Lietuvos įstatymus žemės savininkui priklauso tik viršutinis žemės sluoksnis (dirvožemis), o žemės gelmių turtai yra išskirtinė valstybės nuosavybė.

Bandant labiau įsigilinti į ši Lietuvai svarbu ekonomini klausimą buvo kreiptasi į viena iš geologinę žvalgybą atliekančių įmonių vadovą. Šiam tikslui buvo kreiptasi į UAB „GJ Magma“ įmonės vadovą g.m.d. Ginutį Juozapavičiu. Kuris geologinę žvalgybą užsiima jau labai seniai ir yra vienas iš pirmųjų nepriklausomoje Lietuvoje įkūrusių privačia geologinės žvalgybos įmonę.

Gerbiamas Ginuti Juozapavičiau, ką manote apie tai jog Lietuvos geologijos tarnyba nori organizuoja tyrimus, reikalingus konkursui paskelbti dėl telkinio naudojimo teisės gavimo.

O kas nusprendžia, kur ir kada reikalinga tokius tyrimus organizuoti? Kas inicijuos tokius tyrimus, kas nuspręs kokiems tikslams ir kada reikia ieškoti ir žvalgyti, kas bus, jei išžvalgius telkinį neatsiras norinčių jį pirkti, kas dengs nuostolius nesėkmės atveju (telkinio žvalgyba ir paieška visada yra su rizikos elementais)? Kiek objektų per metus bus parengiama žvalgybos konkursams? Iš kokių lėšų bus finansuojama žvalgyba? Juk tam reikia kelių mln. Lt per metus, jei norima išlaikyti stabilų Lietuvos ūkio aprūpinimą mineralinėmis žaliavomis.

Ką manote apie įstatyme suformuluotą 12 straipsnio 5 punktą, kuriame sakomą, kad LGT vykdo Teritorijų planavimo įstatyme numatytas procedūras, reikalingas konkurso objektui suformuoti, nustatyta tvarka inicijuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo procedūras, atlieka strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūras, vykdo kitas teisės aktuose numatytas funkcijas, reikalingas suformuoti konkurso objektui?

Įstatymo pakeitimas, taip kaip yra suformuluota, negalės veikti, nes naudoti žemės gelmių išteklius galima tiktai atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Lietuvos geologijos tarnyba, organizuodama konkursus leidimui gauti planuoja atlikti tiktai strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūras. Jos pavieniam objektui (naudingųjų iškasenų telkiniui) neatliekamos.  Tuo tarpu leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išduodamas tiktai tuo atveju, kai PAV procedūrų metu įrodoma, kad planuojama ūkinė veikla reikšmingo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai nedarys. Pagal Europos sąjungos ir Lietuvos teisę, tokias procedūras organizuoja ir finansuoja suinteresuotieji ūkio subjektai. Lietuvos geologijos tarnyba tokių procedūrų nei teisiškai nei praktiškai atlikti ar organizuoti iki konkurso paskelbimo žemės gelmių išteklių naudojimo teisei gauti negali, nes negali žinoti koks ūkio subjektas laimės konkursą, kokias jis naudos technologijas, kasybos techniką, kokie bus gavybos ar žaliavos perdirbimo mastai. Visa tai yra esminė naudingųjų iškasenų telkinių įsisavinimo poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis. Todėl Lietuvos geologijos tarnyba paskelbto konkurso laimėtojui negalės teisiškai išduoti leidimo naudoti žemės gelmių išteklius.

Tai ką tada konkurso laimėtojas gauna?

Konkurso nugalėtojas laimės tiktai teisę organizuoti  planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurios nėra aiškios baigties. Pvz.: savivaldybės taryba priima politinį sprendimą, kad jos teritorijoje daugiau karjerų nebereikia ir nederina parengtos poveikio aplinkai vertinimo programos. Todėl įstatymo pakeitimo projekte numatyta ūkio subjektų teisė konkurso keliu gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius nėra reali, nes tai konkursas dėl teisės rengti neaiškios baigties PAV procedūras, o ne leidimo gavimas. Tai esminis neatitikimas to kas parašyta įstatymo projekte ir kas gali būti pasiekta konkurso keliu siekiant leidimo naudoti žemės gelmių išteklius. Tuo būdu, įstatymo projekte įteisinamas užslėptas ūkio subjektų siekių  neatitikimas rezultatui. Konkurso laimėtojas leidimo naudoti žemės gelmių išteklius negalės gauti.

Lietuvos geologijos tarnyba pagal įstatymo pakeitimo projektą  organizuoja konkursui teikiamų naudingųjų iškasenų telkinių tyrimus (paiešką ir žvalgybą). Taigi gal galite detaliau paaiškinti kokie tyrimai atliekami ir kam?

Kiekvienas naudingosios iškasenos telkinių tyrimas būna tikslinis, pagal tam tikrų žaliavos naudojimo krypčių standartus,  o ne abstraktus. Vienas darbų ir tyrimų kompleksas bus reikalingas jei žvalgysim, pavyzdžiui, molį plytoms, kitas čerpėms, dar kitas keramzitui ar cementui. Viena jei tirsime dolomitą skaldai gaminti, kita – jei apdailos plokštes, dar kitoks tyrimų komplektas jei norėsime jį naudoti chemijos pramonėje, trąšų ar rišamųjų medžiagų ar metalinio magnio išgavimui. Visiškai kitoks tyrimų kompleksas  jei tiriamas sapropelis pašarams, trąšoms, statybiniams klijams, kurui ar gydimui. Taip yra tiriant kiekvienos rūšies naudingąsias iškasenas. Dažnai žaliavos tinkamumo tyrimai, kurie yra privaloma ir svarbiausia detalios telkinio žvalgybos sudėtinė dalis, grindžiami technologiniais ar net pusiau gamybiniais bandymais pagal tam tikras specifines technologijas atliekamas užsakovo gamykloje. Todėl, nežinant kas ir kokiu būdu naudos žaliavą, neįmanoma optimaliai išžvalgyti naudingųjų iškasenų telkinio. Kol nėra konkurso nugalėtojo, tol nėra ir konkretaus vartotojo su jo poreikiais. Aišku, galima žvalgyti visiems įmanomiems poreikiams tenkinti, tačiau tai jau būtų absurdiškas lėšų ir laiko švaistymas. Todėl Lietuvos geologijos tarnyba, nežinodama konkurso nugalėtojo ir jo siekių, turės atlikti visapusiškus žaliavos tyrimus, tuo pačiu pabrangindama darbus, arba konkurso nugalėtojas iš naujo turės tirti žaliavą pagal jo pasirinktą naudojimo kryptį ar jos perdirbimą. Siūlomas įstatyme variantas yra metodologiškai nepagrįstas. Įstatymą rengė jauna Lietuvos geologijos tarnybos teisininkė, kuriai nėra žinoma aukščiau nurodytos telkinių geologinės žvalgybos esmė, todėl tokie siūlymai gali tapti žalingais valstybei.

Yra žinoma, kad norint eksploatuoti karjerą visu pirma reikia pakeisti žemės paskirtį , o tai atlikti galima tik rengiant detalųjį planą. Ar LGT galį tai padaryti?

LGT to atlikti negali, nes Teritorijų planavimo įstatymas nesuteikia teisės Lietuvos geologijos tarnybai keisti rajono bendrojo plano sprendinius – tai savivaldybių kompetencija, minėtas įstatymas nesuteikia Lietuvos geologijos tarnybai teisės rengti detalųjį teritorijos planą pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimui iš esamos paskirties į naudingųjų iškasenų teritoriją. Pagal LR Civilinį kodeksą – tai išskirtinė žemės savininko  kompetencija. Įstatymo projektas nenumato galimybės Lietuvos geologijos tarnybai tapti paimtų visuomenės poreikiams tenkinti žemės sklypų savininke.

Be konkurso žemės sklypo savininkas gali žvalgyti ir gauti leidimą eksploatuoti tik tokius telkinius, kurių plotas mažesnis už 5 ha. Ką manote apie tai?

Ankstesniuose variantuose riba buvo 25 ha. Mažesnis nei 5 ha ploto telkinukas kaip atskiras objektas neturi  jokios pramoninės vertės, nes vien tiktai technikos įsigijimo kaina gerokai lenkia tokiame plote galimų iškasti naudingųjų iškasenų išteklių vertę. Durpynuose  minimalus pramoninio telkinio plotas 100 ha. Todėl įstatymas laidoja bet kokią privačios iniciatyvos galimybę žvalgyti ir eksploatuoti žemės gelmių išteklius norimame žemės sklype ir visas žemės gelmių išteklių žvalgybos tampa valstybės rankose, tiksliau Lietuvos geologijos tarnybos. Nes tiktai ji nuspręs kada, kur ir kokias naudingąsias iškasenas žvalgyti.

LGT žvalgybos procesui planuoja skirti tiktai 100 tūkst. Lt. per metus. Ar tokia suma pakankama tai atlikti?

Už tokią sumą vargu ar įmanoma išpirkti valstybės poreikiams tenkinti bent 10 ha žemės sklypą, kuriame galėtų būti žvalgomi naudingųjų iškasenų telkiniai. O kur dar išlaidos pačiai geologinei žvalgybai finansuoti, SPAM atlikti (planuojamos ūkinės veiklos strateginių pasekmių poveikio aplinkai vertinimas atskiram objektui nerengiamas, todėl turėtų būti parengti bent du telkiniai), bendrajam rajono planui pakeisti,  detaliajam teritorijos planui parengti tikslu pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš esamos į kitą – naudingųjų iškasenų teritoriją, konkursinei medžiagai paskelbti ir konkursui organizuoti. Akivaizdu, kad numatytas finansavimas yra ženkliai per mažas arba laikoma, kad vienas konkursas naujo telkinio žvalgybai ir naudojimo leidimo teisės gavimui būtų kartą per dešimtmetį. Tačiau ar Lietuvos ūkis ištvers tokią situaciją? Pirmąjį dešimtmetį gal dar nieko tragiško neįvyktų, nes ūkio aprūpinimas naudingomis iškasenomis dar yra pakankamas. Tačiau, praslinkus keliems metams, eilinio žvyro, smėlio ar durpių telkinio žvalgybos konkursą tektų jau organizuoti  kaip labai reikšmingą tarptautinį, nes Lietuvoje visos licencijas turinčios geologinės įmonės, neturėdamos darbo, būtų išnykusios. Šiandien yra 11 tokias paslaugas teikiančių įmonių. Argi jos išliktų be šio specifinio darbo nieko neveikdamos? Vien tiktai UAB „GJ Magma“ dar sunkiais kriziniais 2010 metais išžvalgė 38 naudingųjų iškasenų telkinius, kurių bendras plotas 1446 ha, o išteklių kiekis sudarė per 75 mln. m3. O kur dar kitos likusios 10 įmonių? Akivaizdu, kad Lietuvos geologijos tarnyba, disponuodama prašoma papildoma 100 tūkst. Lt suma visiems šiems tyrimams, žemės sklypų įsigijimui, SPAM ir teritorijų planavimo procedūroms atlikti, nieko panašaus negalės įgyvendinti. Įstatymo projekto rengėjai arba nesuvokia to arba sąmoningai klaidina Vyriausybę ir gali atvesti valstybę į labai sunkią padėtį. Juk pagal pasiūlytą variantą tiktai kas kelis metus būtų galima išžvalgyti kokį nors vieną naudingųjų iškasenų telkinį. Tuo tarpu, norint stabiliai tenkinti valstybės ir visuomenės poreikius mineralinėms žaliavomis, telkinių žvalgyba turi vykti pastoviai. Kiekvienais metais išžvalgytų išteklių prieaugis turi viršyti iškasamų naudingųjų iškasenų kiekį, nes ne visus išžvalgytus išteklius įmanoma pilnai iškasti.

Gan dažnai karjerus eksploatuojančios įmonės bando praplėsti telkinio ribas į gylį. Ar leidimą gavusi įmonė galės jau suteiktame kasybos sklype tai atlikti?

Projekte nenumatyti variantai dėl galimybės telkinius naudojančioms įmonės jau suteikto kasybos ir disponuojamo žemės sklypo ribose savo lėšomis be konkurso atlikti papildomą telkinio žvalgybą giliau nustatytos telkinio aslos arba jo flanguose. Tokie procesai keičiantis technologijoms gan plačiai paplitę. Tai suteikia galimybę pilniau išnaudoti valstybės turtą. Tačiau jei ir čia bus būtinas konkursas, tada niekas nesistengs tokio proceso inicijuoti ir dalis galimų iškasti išteklių liks nepanaudota.

Ką galėtumėte pasiūlyti, kad šis įstatimo projektas butu priimtinas šiandienos verslui?

1) Atidėti įstatymo projekto teikimą LR Seimui ir grąžinti jo pataisymui bei patikslinimui.

2) Numatyti vienodą galimybę žvalgyti ir siekti teisės naudoti privačiomis lėšomis išžvalgytus telkinius į tyrimus ir žemės sklypų įsigijimą investavusiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Valstybė gali skelbti konkursus dėl PAV proceso organizatoriaus teisių įgijimo tiktai jos lėšomis išžvalgytiems dar nenaudojamiems telkiniams ir tai tiktai tuo atveju, jei bus pakeistas PAV įstatymas ir jei toks pakeitimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.

Norintys detaliau susipažinti su įstatymo projektu, jo kopiją gali rasti šiuo adresu.

Straipsnį parašė D.Azaravičius

Komentarai (3)