Lietuvos pacientų sveikatos būklė nuo šiol stebima ir nuotoliniu būdu (0)
Pirmą kartą Lietuvos bendrosios praktikos medicinoje pradėta taikyti pažangi personalizuota nuotolinės stebėsenos sistema, paremta telemedicinos principais, kuri leidžia gydytojams nuolat sekti kintamus pacientų sveikatos būklės rodiklius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Besinaudojantis ja pacientas prie savo kūno nešioja specialius prietaisus, fiksuojančius svarbiausius jo sveikatos būklės duomenis konkrečiu momentu, kurie internetu nedelsiant perduodami jį prižiūrinčiai medicinos įstaigai. Kol kas vienintelis mūsų šalyje tokią paslaugą teikia „Northway“ medicinos centras, esantis Vilniuje.
„Ši sistema – svarbus žingsnis pirmyn mūsų šalies bendrosios sveikatos priežiūros srityje. Toks paciento būklės stebėjimo būdas naudingiausias lėtinėmis ligomis sergantiesiems, vyresnio amžiaus ar reabilitacijoje esantiems žmonėms, kurių sveikatos būklę reikia stebėti nuolat. Sistema leidžia stebėti pacientą kiekvieną dieną, o ne atskirų vizitų pas gydytoją metu. Tokiu būdu gydytojas gali parinkti gydymą ar jį koreguoti ir tinkamu momentu suteikti reikiamą pagalbą“, – teigia Jolanta Prieskienienė, „Northway“ medicinos centro generalinės direktorės pavaduotoja medicinai.
Taip pat telemedicinos sistema ypač naudinga pacientams, kurie turi ribotas judėjimo galimybes – dėl ligos ar dėl to, kad gyvena atokesnėse vietovėse, arba tiems, kuriems būtina nuolatinė priežiūra, o jais besirūpinantiems asmenims reikia kuriam laikui išvykti.
Pacientas, naudodamasis nuotolinio sveikatos stebėjimo paslaugomis, nešioja specialius prietaisus, kurie fiksuoja tokius jo fiziologinius rodiklius kaip: elektrokardiograma (EKG), pulsas, kraujospūdis, kvėpavimo dažnis, temperatūra, aktyvumas, kūno padėtis. Prisijungus prie įrenginio turinčio „Bluetooth“ ir interneto ryšį, t. y. kompiuterio arba mobilaus telefono, šie parodymai nusiunčiami į žmogų prižiūrinčios medicinos įstaigos informacinę pacientų stebėjimo sistemą.
Šios sistemos duomenis stebi budintis bendrosios praktikos gydytojas, kuris pamatęs neigiamų pokyčių, iškart gali paskambinti pacientui ir informuoti, kokių priemonių jam reikia imtis. Paciento nešiojamas prietaisas gali būti reguliuojamas, atsižvelgiant į jo poreikius ir sveikatos būklę – pagal tai nustatoma, kokiu dažnumu duomenys apie pacientų fiziologinius rodiklius pasiekia medicinos įstaigą.
Tokio tipo personalizuotos nuotolinės sveikatos stebėsenos sistemos, kaip pradėta taikyti Lietuvoje, yra plačiai paplitusios Europos šalių, taip pat Izraelio ir JAV bendrosios medicinos praktikoje, o jų vystymą ir tyrimus remia Europos Sąjunga. Kai kuriose šalyse šios pacientų stebėjimo sistemos yra kompensuojamos valstybės, nes leidžia ne tik efektyviai stebėti pacientų būklę, bet ir sumažinti eiles prie gydytojų kabinetų, nes pacientui į medicinos įstaigą reikia atvykti tik iškilus rimtesnėms sveikatos problemoms.
„Tokiu būdu taupomas tiek pacientų, tiek gydytojų laikas bei valstybės ir gyventojų lėšos. Tačiau Lietuvoje kol kas už šią paslaugą turi mokėti pats gyventojas arba jo artimieji. Belieka tik tikėtis, kad, bėgant laikui, ši pažangi pacientų priežiūros sistema įsitvirtins ir mūsų šalies valstybinėje sveikatos priežiūros sistemoje“, – teigia J. Prieskienienė.