Šiltas pavasaris atnešė mažesnes elektros kainas, ateityje galimas augimas (0)
Kovo viduryje laisvojoje rinkoje prasidėjęs elektros kainų mažėjimas tęsėsi ir balandį, kadangi Latvijos hidroelektrinėse smarkiai išaugo pagaminamos elektros energijos kiekis. Tai lėmė, jog balandį vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje krito dešimtadaliu, iki 146,97 Lt už megavatvalandę (Lt/MWh), lyginant su vidutine kovo mėnesio kaina. Vis dėlto, jei vasara bus sausringa, tikėtina, kad elektros kainos stabilizuosis ir pradės kilti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Didžiausios Baltijos šalyse energijos gamintojos „Eesti Energia“ dukterinės įmonės Lietuvoje „Enefit“ atstovų duomenimis, kainų mažėjimo tendencijos buvo ryšios tiek Baltijos, tiek Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, elektra Estijoje balandį vidutiniškai kainavo 139,04 Lt/MWh – 16 proc. mažiau nei kovą, o Suomijoje kaina krito 13 nuošimčių – iki 182,51 Lt/MWh.
„Baltijos jūros regionas yra labai veikiamas pavasarinio atlydžio – hidroelektrinės pavasarį, kai upėse pakyla vandens lygis, dirba visu pajėgumu. Taigi, pagaminamos elektros energijos kiekis išauga, o dėl to, kad paklausa nėra elastinga, norint parduoti didelį kiekį pagaminamos elektros energijos, reikia siūlyti mažą kainą. Ženkliai padidėjus elektros energijos gamybai Latvijos hidroelektrinėse, automatiškai padidėjo elektros energijos pasiūla tiek Lietuvoje, tiek Estijoje, o tai sumažino vidutines kainas“, – aiškino „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
L. Liutkevičiaus teigimu, Skandinavijoje taip pat anksčiau nei įprastai pradėjo pildytis vandens rezervuarai – vietoje 17-os ar 18-os savaitės, šiemet tai įvyko jau 14-ąją. Tai išsklaidė kovą kilusias baimes dėl galimo smarkaus elektros energijos kainų šuolio, kuomet Norvegijos pietuose esančiuose rezervuaruose vandens lygis neįprastai nukrito.
„Padėtis Norvegijoje balandį žymiai pagerėjo ir grėsmės, kad artimiausiu metu kainos dėl elektros energijos trūkumo ims sparčiai kilti, nebeliko. Taigi, trumpalaikėje perspektyvoje kainos turėtų išlikti panašios, tačiau, ilgojo laikotarpio prognozės išlieka atsargios, nes numatomi sausi orai, ir jeigu jie išsilaikys, elektros energijos kainos kitą žiemą ir kitais metais gali didėti“, – sakė L. Liutkevičius.
Brangstantys ištekliai, kurie amortizavo kainų mažėjimą balandį, ateityje gali paveikti elektros energijos kainas. Akmens anglies ir taršos leidimų kainos beveik nekito, tačiau stiprus euras turėjo įtakos faktinėms sąnaudoms. Be to, žaliavinės naftos kaina kilo beveik visą balandį. Nors mėnesio viduryje nafta staiga atpigo Tarptautiniam valiutos fondui pabloginus šių metų JAV ir Japonijos BVP augimo prognozes, tačiau vėliau vėl brango dėl optimistinių nuotaikų akcijų rinkose ir silpnėjančio dolerio.
„Kalbant apie šalių individualius elektros kainų pokyčių niuansus, vertėtų išskirti Latviją. Joje daliai reguliuojamosios rinkos vartotojų nuo balandžio 1 d. įsigaliojo padidinti elektros energijos tarifai. Tai paskatino įmones ieškoti alternatyvių elektros energijos tiekėjų – vien „Enefit“ klientų skaičius, lyginant su 2011 m. pirmuoju ketvirčiu, išaugo dvigubai“, – teigė L. Liutkevičius.