Skrydis į „žalią“ dangų (0)
Aviacijos transporto tempai nuolat didėja, kartu keldami ir nemenką žalą aplinkai. Keleiviniai lėktuvai kasmet sudegina apie 130 mln. tonų aviacinio kuro, kiekvieno skrydžio metu vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 140 tonų anglies dioksido ir 750 kg azoto oksidų, kas didina neigiamą šiltnamio efektą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Orlaivių keliamas triukšmas taip pat tapo rimta problema. Todėl aviacijos pramonė nuolat ieško naujų sprendimų, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir žmonėms. Alternatyva – naujos kartos orlaiviai, paremti „žaliosiomis“ technologijomis, kurių realizavimui skirta „Clean Sky“ („Švarus dangus“) programa.
„Clean Sky“ – pažangios technologijos, ekologiški orlaiviai
Aviacija vaidina reikšmingą vaidmenį šių dienų globaliame pasaulyje, suartindama ne tik tolimuosiuose kraštuose gyvenančius žmones, tautas ir kultūras, bet ir užtikrindama ekonominį augimą. Per metus lėktuvais keliauja virš 2,2 mlrd. keleivių, sukuriama per 32 mln. darbo vietų, (5,5 mln. iš jų tiesiogiai susiję su aviacija), 425 mlrd. USD pasaulio BVP. Oro transportas yra labai svarbus ir Europos augimui, ir konkurencingumui, kadangi šis sektorius sukuria beveik 2,6 proc. ES BVP, įdarbina daugiau kaip 3 mln. žmonių.
Tačiau yra ir neigiama šio reiškinio pusė. Oro transportui tenka net 2% į aplinką išmetamų kenksmingų medžiagų, sukeliančių šiltnamio efektą, kas sudaro 628 mln. tonų anglies dioksido. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs iki 3%. Tad oro transporto keliama žala aplinkai yra gana didelė ir būtina ieškoti sprendimų, kaip sumažinti šį poveikį. Europos Sąjungos atsakas į ekologinius iššūkius – jungtinė technologinė iniciatyva „Clean Sky“.
1,6 mlrd. EUR vertės projektas, itin reikšmingas Europos aeronautikos ir aviacijos transporto pramonei, vienija 54 įmones, 15 mokslinių tyrimų centrų ir 17 universitetų iš 16 Europos Sąjungos šalių. Visi jie mėgins iki 2020 metų pasiekti ambicingų tikslų – sumažinti orlaivių į aplinką išmetamų anglies dioksido (CO2) ir azoto oksido (NOx) dujų, kurios laikomos vienomis iš pagrindinių klimato kaitos ir šiltnamio efekto priežasčių, kiekį.
Programos dalyviai didelį dėmesį skirs ir triukšmo taršai, kadangi oro uostai plečiasi, juos supa tankiai gyvenamos teritorijos. Triukšmas daro didelę žalą ne tik klausai, bet ir nervų sistemai. Dėl triukšmo gali pradėti skaudėti galvą, vystytis širdies ligos, įvairūs lėtiniai uždegimai. Tyrimais nustatyta, kad garsas, kuris didesnis nei 80 decibelų (dB), yra pavojingas žmogaus sveikatai. Orlaiviai kelia iki 110 dB triukšmą. Toks triukšmas jau laikomas itin pavojingu.
Siekdama spręsti triukšmo ir aplinkos taršos problemas, jungtinė technologinė iniciatyva kelią tikslą sumažinti CO2 emisiją net 50 %, NOx — 80 %, o triukšmą – 50%. Šiuos siekius realizuoti padės pažangios technologijos, kurios artimiausią dešimtmetį bus diegiamos į naujos kartos modernius ekologiškus orlaivius.
Savo indėlį įneš ir lietuviai
Prie ekologiškų skrydžių kūrimo prisideda ir informacinių bei ryšių technologijų įmonių grupės „Elsis“ specialistai, dalyvaujantys „Clean Sky“ ekologiškų valdymo sistemų srityje. Daugelis naujų techninių sprendimų skrydžių valdymo srityje bus išbandyti, patikrinti ir pademonstruoti kompiuteriniais simuliatoriais. Vieną iš tokių simuliatorių (skrydžio valdymo centro operatoriaus darbo vietos) kuria ir bendrovės specialistai.
Naujoviškas skrydžių valdymas ir vykdymas – vienas iš būdų, padedantis siekti „Clean Sky“ programos tikslų. Jis apima pakilimo/nusileidimo trajektorijos ir maršruto optimizavimą, kuris priklauso nuo meteorologinių, orlaivių eismo, oro erdvės sąlygų ir kitų veiksnių. Optimalus skrydis lemia mažesnes kuro sąnaudas ir aplinkos taršą, triukšmą aplinkiniams gyventojams. Siekiant optimizuoti skrydžius, būtina keisti taisykles, taikyti naujus valdymo metodus ir priemones. Todėl yra siekiama, kad orlaivių skrydžio kontrolės metu kuo daugiau veiksmų būtų atliekami automatiškai – be tiesioginės žmogaus įtakos. Vienas iš sprendimų – antžeminė sistema, tiesiogiai bendraujanti su orlaivio sistema (pilotu).
Sukurta skrydžių valdymo centro simuliacija leis pademonstruoti naujos kartos skrydžių valdymo, maršruto ir trajektorijos parinkimo bei optimizavimo galimybes. Visa tai – indėlis į orlaivių kuro sąnaudų, aplinkos taršos bei keliamo triukšmo mažinimą.