Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai prieštarauja svarbiausių paveldo ir etninės kultūros institucijų naikinimui (0)
Šiandien, birželio 7 d., žinomi Lietuvos kultūros ir mokslo veikėjai išplatino viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame išreiškia savo susirūpinimą ir nepritarimą siūlymui panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ragina šį klausimą spręsti Lietuvos paveldo, lietuvių gyvosios etnokultūros plėtojimo galimybių gausinimo ir stiprinimo, o ne mažinimo, menkinimo ir naikinimo linkme.
Tarp pasirašiusių kreipimąsi yra Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, ekologas prof. dr. Romas Pakalnis, rašytojai Marcelijus Martinaitis ir Jonas Mikelinskas, Vytautas V. Landsbergis, dainininkės Veronika Povilionienė ir Aistė Smilgevičiūtė, kompozitorius Laimis Vilkončius, aktorius Tomas Vaisieta, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė, visaeilė garsių mokslininkų: hab. dr. Viktorija Daujotytė, prof., habil. dr. Romualdas Grigas, akademikas Zigmas Zinkevičius;profesoriai: Antanas Tyla, Bronislovas Genzelis, Steponas Ašmontas, Ona Voverienė, Krescencijus Stoškus, Juozas Pabrėža ir kiti.
Šių metų birželio 1 d. Seimo Valdybos darbo grupės vardu Seime buvo įregistruotas įstatymo projektas Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo, kuriuo numatoma sujungti dvi Seimui atskaitingas institucijas: Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK), įsteigiant vieną mišria instituciją – Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą.
Nepaisant Seimo švietimo mokslo ir kultūros komiteto nepritarimo tokiai reorganizacijai bei daugkartinių etnokultūrininkų ir kitų kultūros sričių veikėjų bei visuomeninių organizacijų raštų ir pareiškimų, jog šių dviejų itin jautrias ir svarbias Lietuvos kultūros sritis – paveldą ir etninę kultūrą atstovaujančių institucijų sujungimas tik susilpnintų jų veikimą ir įtaką tiek paveldo tiek ir etninės kultūros srityse.
Kreipimąsi pasirašiusieji teigia, kad vietoje panaikinti siūlomų EKGT ir VKPK siūloma sukurti naujoji hibridinė institucija Valstybinė kultūros paveldo ir etninės kultūros taryba būtų nepajėgi aprėpti ir priimti kompetetingus sprendimus ir paveldo ir etninės kultūros politikos srityje, nes:
– nebeturės regioninių Tarybos padalinių 5-iuose Lietuvos etnografiniuose regionuose (būtent per juos įgyvendinama etnografinių regionų kultūros globa);
– ją sudarys tik 12 narių (vietoj 21 EKGT nario ir 12 VKPK narių), kurie savo veikla turės aprėpti visas Lietuvos paveldo ir etninės kultūros sritis;
– jos nariais galės būti tik mokslo ir studijų institucijų atstovai, o visuomeninės organizacijos ir kitos Lietuvos paveldo ir etnokultūros srityje veikiančios institucijos bus nušalintos;
– jos funkcijos bus susiaurintos iki siūlymų bei informacijos teikimo vien Seimui, kai dabar Taryba ir Komisija siūlymus dar teikia Vyriausybei, kitoms valstybės institucijoms, informuoja apie iškilusias problemas visuomenę.
„Slapčia ir skubiai pateiktas ir skubos tvarka į Seimo dienotvarkę įtraukti bandomas abiejų institucijų sujungimo projektas yra nepagrįstas jokiais ekonominiais skaičiavimais, net nebuvo pabandyta įrodyti ar konkrečiais rodikliais pagristi nuomonę, kad toks dviejų savarankiškų aukščiausių Lietuvos kultūros paveldo ir etninės kultūros ekspertinių institucijų panaikinimo ir mišrios paveldo-etninės kultūros tarybos steigimo įstatymas duos kokią nors apčiuopiamą naudą“, – sako EKGT narys, etnologas Jonas Vaiškūnas.
Tiek paveldosaugininkai, tiek ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną, dėl visiškai savo esme skirtingos puoselėjamų vertybių metodikos, bus pražūtingas menkiau išvystytai nematerialaus paveldo puoselėjimo sričiai. Juk neveltui nematerialiam ir materialiam paveldui yra skirtos net ir atskiros UNESCO konvencijos.
„Tautinės savimonės ir etnokultūrinių vertybių gyvybingumo globa negali būti prilyginama vien paveldo apsaugai, nes ji reikalauja ypatingo dėmesio ir visiškai kitokių nei paveldosaugoje puoselėjimo metodų, todėl yra būtina išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą ir Kultūros paveldo komisiją, kaip savarankiškas institucijas“, – teigia Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.
Susijusi informacija žiniasklaidoje: