Mokslininkai be valstybinių stipendijų – valstybė be mokslo ir inovacijų (1)
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kreipėsi į LR ministrą pirmininką Andrių Kubilių bei LR Švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių reikšdama susirūpinimą dėl vyriausybės nutarimo atsisakyti valstybinių stipendijų mokslininkams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokios priemonės, siekiant sutaupyti biudžetą, valstybei padarys didelę žalą mokslo ir inovacijų srityje. LSAS atkreipia dėmesį į tai, kad LR Vyriausybės nutarimo projekte akcentuojama, jog „mokslininkams bus sudaryta alternatyvi galimybė konkurso būdu gauti paramą iš ES struktūrinės paramos lėšų per Visuotinės dotacijos priemonę“. Mokslininkams siūloma dalyvauti konkursuose ir gauti paramą iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų, tačiau tokios priemonės nesudaro sąlygų tolimesnei mokslininkų veiklai, kadangi jau 2013 metais pasibaigs Europos sąjungos paramos teikimo laikotarpis.
„Nuolat girdime viešus pasisakymus apie tai, jog švietimas ir mokslas yra šalies prioritetinės sritys bei apie siekį tapti konkurencinga mokslo valstybe Europoje ir visame pasaulyje. Tačiau taupant valstybės lėšas valstybinių stipendijų mokslininkams sąskaita ir toliau neskatinant mokslo ir inovacijų ar dar labiau mažinant šių sričių finansavimą, Lietuva greitu metu atsidurs tarp labiausiai mokslo srityje atsilikusių valstybių“, - sako LSAS prezidentas Arūnas Mark.
LSAS pabrėžia, jog nepaisant sunkmečio, dauguma šalių sudarydamos biudžetus, ne tik kad nemažina mokslo plėtros finansavimo, bet ir toliau siekia užsibrėžtų tikslų didindamos skiriamas lėšas (Austrija – 2,56 proc., JAV – 3 proc., Vokietija – 2,54 proc., Suomija – 3,47 proc., Švedija – 3,6 proc. nuo BVP). Lietuva buvo ir išlieka tarp valstybių, mažiausiai skiriančių lėšų mokslui ir studijoms finansuoti (mokslo skatinimui skiriama vos 0,8 proc. BVP).
LSAS manymu, studijos, mokslas, inovacijų kūrimas ir skatinimas turėtų būti vienos pagrindinių sričių, siekiant greičiau stabilizuoti ir pakelti šalies ekonomiką. Lietuva vis dar neturi aiškiai nustatytų prioritetinių mokslo sričių, kurioms turėtų būti skirtas tikslinis finansavimas, bei kurios užtikrintų nesustojantį valstybės vystymąsi, BVP augimą ir išlikimą inovatyvios visuomenės kūrimo kontekste.