Kodėl kvailiai dažnai būna įsitikinę, kad yra teisūs? Mokslas tam turi paaiškinimą (Video) ()
Ar kada nors pastebėjote, kad asmuo, turintis mažiausiai žinių apie tam tikrą dalyką, dažnai yra labiausiai įsitikinęs, kad jis gali pareikšti savo nuomonę apie tą dalyką?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai gerai žinoma patirtis, kurią galima paaiškinti Dunningo-Krugerio efektu – kognityviniu šališkumu, kai ribotų gebėjimų tam tikroje srityje turintys žmonės yra linkę labai pervertinti savo kompetenciją. Kuo mažesni gebėjimai, tuo labiau jie linkę pervertinti savo kompetenciją.
„TED-Ed“ vaizdo įraše Dunningo-Krugerio efektą aiškina Mičigano universiteto psichologijos profesorius Davidas Dunningas, kuriam kartu su kolega Justinu Krugeriu priskiriama šios koncepcijos sukūrimo autorystė.
1999 m. D. Dunningas ir J. Krugeris parašė straipsnį „Nekvalifikuotas ir to nežinantis: kaip negebėjimas atpažinti savo nekompetenciją lemia pernelyg aukštą savęs vertinimą“. Jie tikrino didelės grupės žmonių gebėjimus humoro, gramatikos ir logikos srityse. Po to jie paprašė dalyvių savarankiškai įvertinti savo įgūdžius.
Stebėtina, kad tie, kurie teste pasirodė prasčiausiai, buvo labiausiai linkę pervertinti savo rezultatus ir gebėjimus. „Tokie žmonės ne tik daro klaidingas išvadas ir priima klaidingus sprendimus, bet jų nekompetencija atima iš jų metakognityvinius gebėjimus tai suvokti“, – rašoma tyrimo išvadose.
Metakognityviniai gebėjimai reiškia žinojimą apie savo žinojimą – tai reiškia, kad asmuo gali tarsi iš šalies stebėti ir objektyviai įvertinti savo gebėjimus.
Nuo 1999 m. Dunningo-Krugerio efektas buvo ne kartą patvirtintas atliekant kitus tyrimus.
Parengta pagal „IFLScience“.
