Egzistuoja deja vu priešingybė. „Tai dar baisiau“ ()
Déjà vu – įspūdis, kad kažkas jau yra išgyventa anksčiau, nors iš tiesų tai išgyvenama pirmą kartą.
© Pxhere (atvira licencija) | https://pxhere.com/en/photo/789478
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau mokslininkai išsiaiškino, kad deja vu (déjà vu) iš tikrųjų yra „langas“ į žmogaus atminties sistemos veikimą, rašo „Science Alert“.
Pasak St. Andrews universiteto (JK) psichologijos vyresniojo dėstytojo Akira O'Connor ir Grenoblio-Alpių universiteto (Prancūzija) kognityvinės neuropsichologijos profesoriaus Christopherio Moulino, jų tyrimai parodė, kad déjà vu atsiranda, kai smegenų dalis, kuris „aptinka“ ką nors pažįstamo, nebesinchronizuojasi su tikrove.
Tačiau dabar mokslininkai mano, kad pasikartojimas iš tikrųjų gali padaryti kažką baisesnio ir neįprastesnio. Tai yra déjà vu priešingybė – jamais vu: kai kažkas, kas, jūsų manymu, yra pažįstama, iš tikrųjų atrodo netikra arba nauja. Savo tyrime, kuriam buvo skirta Nobelio literatūros premija, mokslininkai ištyrė šio reiškinio mechanizmą.
|
Jamais vu gyvenime pasitaiko daug kartų rečiau nei deja vu ir tikriausiai yra neįprastesnis ir labiau trikdantis. Mokslininkai nustatė, kad šią patirtį gali sukelti pasikartojimas arba atidus dėmesys, bet ne visada. Pavyzdžiui, Akira O'Connor pažymi, kad kartą jis pamiršo, kaip automobilyje veikia pedalai.
Reikėtų pažymėti, kad mokslas apie jamais vu žino labai mažai, tačiau mokslininkai mano, kad šią būklę gana lengva sukelti laboratorijoje. Norėdami tai padaryti, mokslininkai paprašė tiriamųjų kartoti tą patį veiksmą vėl ir vėl, kol procesas taps beprasmis ir painus.
Pirmajame eksperimente dalyvavo 94 studentai, kurių buvo paprašyta pakartotinai parašyti tą patį žodį. Jie rašė 12 skirtingų žodžių, kurie svyravo nuo įprastų, tokių kaip door (durys), iki rečiau paplitusių, tokių kaip sward (veja).
Tiriamieji buvo paprašyti vėl ir vėl rašyti tą patį žodį. Jie galėjo sustoti dėl vienos iš kelių priežasčių:
- keistas jausmas;
- nuobodulys;
- rankos skausmas
Rezultatai parodė, kad apie 70 % atvejų tiriamieji sustojo dėl keisto jausmo. Mokslininkai taip pat nustatė, kad tai atsitiko maždaug po vienos minutės arba 33 pakartojimų.
Antrajame eksperimente mokslininkai vartojo tik žodį „the“. Rezultatai parodė, kad 55 % eksperimento dalyvių nustojo rašyti dėl keisto jausmo, bet po 27 pakartojimų. Tiriamieji taip pat pranešė, kad sustojo, nes prarado pojūtį ar rankos kontrolę. Be to, kai kurie dalyviai tam tikru momentu pajuto, kad „tai atrodo neteisinga“.
Jamais vu yra signalas, kad kažkas tapo pernelyg automatiška, per sklandu, per daug kartojasi. Tai padeda mums „ištrūkti“ iš dabartinio apdorojimo, o nerealumo jausmas iš tikrųjų yra tikrovės patikrinimas.
