Dauguma mūsų linkę manyti, kad nesprendžia apie žmones pagal išvaizdą, o įspūdį apie charakterį suformuoja pagal žmogaus elgesį, darbus ir žodžius. Mokslininkai sako visai ką kitą.

Senos patarlės – „Ne viskas auksas, kas auksu žiba“ ar „Nespręsk pagal knygą iš jos viršelio“ – pabrėžia, kad reikia žvelgti giliau ir nespręsti apie žmogų pagal jo išvaizdą.

Vis tik šis tyrimas, kuriam pasitelktos penkios analizės iš leidinių „Social Psychological“ ir „Personality Science“, atskleidė ne itin malonią tiesą.

Pasirodo, mūsų psichologinės šališkos reakcijos į žmones ir daiktus, kuriuos laikome nepatraukliais, yra susijusios su įgimta reakcija, kurios tikslas – saugoti mus nuo objektų, galinčių užkrėsti ligomis.

Be abejo, nėra taisyklės, kad nepatrauklūs žmonės dažniau serga, kita vertus, įsijungia logikai nepaklusnus instinktas.

Instinktyvi reakcija

Tyrimas pradedamas prielaida, kad nors ir subjektyvi, bet egzistuoja bendra nuomonė, kas yra negražu žmonėse, gyvūnuose ir pastatuose. Tiesa, apie šios nuomonės psichologinę pusę, jos formavimąsi praktiškai nieko nežinoma.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, ar ši reakcija susijusi su mūsų elgsenos imunine sistema, kuri yra koordinuotų apsauginių reakcijų rinkinys, išsivystęs kaip apsauga nuo ligų, kai emocinis pasibjaurėjimas padeda išvengti galimos grėsmės.

Ši sistema – pradinė gynyba nuo ligų, taip ji padeda mūsų psichologinei imuninei sistemai.

Pavyzdžiui, dažnai pasibjaurėjimą kelia nepažįstamo žmogaus kūno skysčiai, tarkime, seilės, nes kontaktas su jomis padidintų grėsmę užsikrėsti infekcine liga.

Paaiškėjo, kad bjauriais laikomi žmonių veidai, gyvūnai ir (ne taip stipriai) pastatai kelia pasibjaurėjimą, net atsižvelgiant į kitas šalinimąsi skatinančias emocines reakcijas, kaip antai, baimę ar liūdesį.

Jaučiamas pasibjaurėjimas, net nesant ligų požymių (pvz., odos pažeidimai gali rodyti arba nerodyti uždegimo), rodo, kad žmonės pastebi nepatrauklumą, o tai skatina daryti išvadą, kad mes reaguojame į galimą patogeno buvimą.

Atsižvelgiant į faktą, kad estetinis vertinimas įprastai susijęs objektų vertinimu, mūsų dėmesio į juos atkreipimu, tyrimo duomenys rodo – pastebėto negražumo funkcija – įspėti mus apie patogenų galinčius turėti objektus, atkreipti mūsų dėmesį į juos.

Pastebėtas bjaurumas gali suaktyvinti elgesio imuninę sistemą, atliekančią konkrečią funkciją – saugančią nuo galimo patogenų pavojaus.

Dažniausiai realios grėsmės nėra. O kaip prigimtinės reakcijos veikia bjauriais laikomus žmones ar gyvūnus?

Įsijungus elgesio imuninei sistemai, pasąmoningai elgiamės su nepatraukliais laikomais žmonėmis taip, tarsi jie sirgtų užkrečiama liga. Būtent dėl to galimas kitokius veidu ar kūnus turinčių žmonių stigmatizavimas.

Stigmatizavimo suvokimas

Priešingai paplitusiam įsitikinimui, daugumos žmonių nuomonė, kas bjauru, o kas ne, sutampa, tik žmonės nežino, kokia stipri šališkumo įtaka. Šio tyrimo duomenys, tikėtina, padės suprasti kitokius veidus turinčių žmonių stigmatizavimą, bjaurių nykstančių gyvūnų saugojimą, perprasti preferencijas architektūros srityje. Taip pat gali pagelbėti, ieškant būdų pakeisti automatines reakcijas.

Ankstesnis tyrimas parodė – nepatrauklūs žmonės turi mažiau šansų gauti darbą, būti paaukštinti, prisiekusieji juos dažniau pripažins kaltais ir skirs griežtesnę bausmę, politikos srityje juos rečiau išrinks į vienokius ar kitokius kandidatus.

Suvokdami, kad mūsų reakcija į tai, ką laikome nepatraukliu, kyla dėl ligų baimės, galime taip pat suprasti, kodėl būtent taip reaguojame ir pakeisti automatinę reakciją.

Dėl automatinių psichologinių reakcijų nepatraukliais laikomi žmonės jaučiasi marginalizuojami. Dar vienas tyrimas atskleidė, kad panašiai reaguojame ir į nutukusius žmones.

Suvokiant įgimtas, automatines savo reakcijas, elgesio modelius, lengviau juos pakeisti.

Estetinis aspektas, vertinant gyvūnus

Kelių tyrimų duomenimis, žmonės kur kas rečiau remia organizacijas, besirūpinančias nepatrauklių gyvūnų rūšių apsauga ir išsaugojimu.

Išnykimas gresia daugeliui gyvūnų, tik sunkiau motyvuoti žmones saugoti tuos gyvūnus, kurie laikomi nepatraukliais, kaip antai, šikšnosparniai ir lemūrai.

Laimė, jau stengiamasi atkreipti dėmesį ir į bjauriais laikomų gyvūnų saugojimą – britų biologas, komikas Simonas Wattas įsteigė Bjaurių gyvūnų saugojimo fondą.

Šis tyrimas gali būti naudingas tokio pobūdžio organizacijoms – padės suprasti psichologinį mechanizmą, aiškinantį, kodėl mažiau norima ginti nepatrauklius gyvūnus.

Galbūt žmonės susimąstys, kokio pobūdžio architektūra nepatinka ir kodėl taip yra. Įdomu tai, kad tyrimo dalyviams nepatrauklūs pasirodę pastatai yra garsūs postmodernistiniai statiniai, atrodantys praktiškai kaip deformuoti, pvz., „Ray and Maria Stata Center“ Masačusetso technologijų institute.

Regis, menininkų grožio suvokimas stipriai skiriasi nuo daugumos žmonių. Nors negražumo ir ligų saugojimosi aspektas architektūros srityje daro mažiau įtakos, vis tik jis egzistuoja.

Taigi, kai žvelgsite į ką nors, kas pasirodys jums nepatrauklu, atsiminkite – taip veikia psichologinis mechanizmas, kurį, laimė, galime bandyti paveikti.

Šis straipsnis pirmą kartą buvo išpublikuotas leidinyje „Pursuit“.

Komentarai ()