Įsitikinimas, kad daug metų kartu esantys partneriai supanašėja, populiarus jau ne vieną dešimtmetį. Ir ne veltui – jis pagrįstas XX amžiaus 9-ąjį dešimtmetį atliktu moksliniu eksperimentu. Tik ar tikrai šis keistas fenomenas grįstas mokslu?

Ši netradicinė idėja pirmą kartą iš psichologinės pusės buvo aptarta dar 1987 metais pristatytame tyrime, kurio autoriai padarė labai įdomią įžvalgą: kartu 25 metus išgyvenusios poros išoriškai supanašėja, rašo sciencealert.com.

Bandydami paaiškinti, kaip toks dalykas iš viso fiziškai įmanomas, tyrimo autoriai, kuriems vadovavo socialinės psichologijos ekspertas Robertas Zajoncius, iškėlė hipotezę, kad „ilgamečių partnerių išorinį supanašėjimą“ gali lemti faktas, kad kartu ilgai gyvenantys žmonės taip susisinchronizuoja, kad pradeda nevalingai imituoti vienas kito išraiškas, tad, bėgant laikui, pakinta ir jų veidai. Mokslininkai tvirtina: jeigu veido raumenys nuolat naudojami vienoms ar kitoms mimikoms, galiausiai tai gali turėti įtakos veido bruožams.

„Tai gali reikšti, kad labai ilgai kartu gyvenantys žmonės, nevalingai perėmę vienas kito mimikas, galiausiai supanašėja fiziškai – kitaip tariant, supanašėja jų veido bruožai“, – teigiama išvadose.

Šiandien šios idėjos gana rimtai vertinamos tiek psichologinėje literatūroje, tiek kasdieninėje kultūroje, tačiau ar nebūtų pernelyg drąsu tvirtinti, kad šis hipotetizuotas fenomenas „moksliškai pagrįstas?“

Kaip paaiškėjo Stanfordo mokslininkų atliktame tyrime, ne, mokslinio pagrindo jis neturi.

„Atidžiau pažvelgus į literatūrą, galima teigti, jog, nors fizinės išvaizdos supanašėjimo hipotezė ir yra vienas iš dabartinio psichologijos mokslo principų ir plačiai paplitęs per vadovėlius, knygas ir įvairius mokslinius darbus, svarbu suprasti, kad tam empirinio pagrindimo nėra“, – akcentuojama naujo tyrimo, kuriam vadovavo elektroninės inžinerijos doktorantė Pin Pin Tea Makorn, išvadose.

„1987 metais atliktas eksperimentas, nors ir sugalvotas ir įgyvendintas labai sklandžiai ir išsamiai, buvo pagrįstas labai nedideliu gyvų pavyzdžių skaičiumi – vos 12 susituokusių heteroseksualių porų. Be to, tyrimo rezultatai taip niekada ir nebuvo pakartoti“, – teigiama naujo tyrimo išvadose.

Norėdama iš naujo įvertinti galimo veido bruožų supanašėjimo hipotezę, Pin Pin Tea Makorn ir jos darbo bendraautorius, psichologijos ekspertas Michailas Kosinski, iš naujo atliko 1987 metų eksperimentą, tačiau su žymiai didesne potencialių supanašėjusių porų baze, jau nekalbant apie XXI amžiaus technologines tokių tyrimų galimybes.

1987 metų tyrimo metu buvo analizuojamos dvylikos porų nuotraukos – darytos iš karto po vestuvių ir praėjus 25 bendro gyvenimo metams. Naujame tyrime pasitelktos net 517 vedusių porų nuotraukos, jų veidų panašumas lygintas iškart po vestuvių, o tada praėjus 20-69 metams (visos poros buvo baltaodžiai heteroseksualai, o tyrimo autoriai akcentuoja, kad taip nutiko todėl, kad nepavyko gauti pakankamą kiekio homoseksualių nebaltaodžių porų nuotraukų).

Be to, Tea Makorn ir M. Kosinski tyrimo metu kliovėsi ne tik žmonių nuomone (internetu jiems talkino 153 savanoriai), bet ir veidų atpažinimo algoritmu VGGFace2, kuris jau prieš tai įrodė savo pranašumą vertindamas veidų panašumus ir skirtumus.

Kitaip tariant, šis didesnis ir išsamesnis eksperimentas tapo geriausiu įmanomu šiuolaikiniu būdu patikrinti, ar tikrai ilgai kartu gyvenančios poros supanašėja.

Reikalas tas, kad šįkart ekspertai nenustatė nieko, kas leistų teigti, kad, bėgant metams, poros pradeda supanašėti. Tyrėjai sako, kad gauti rezultatai nustebino ir juos pačius.

„Kai nusprendėme imtis šio projekto, šventai tikėjau, kad be vargo rasime porų supanašėjimo įrodymų. Juk tai viena iš teorijų, kurių moko net ir psichologijos studentus“, – komentuoja Pin Pin Tea Makorn.

Kaip ten bebūtų, remiantis panašumo vertinimais, pateiktais tiek žmonių, tiek viską matančio VGGFace2, paaiškėjo, kad, bėgant metams, sutuoktinių veidai visgi nesupanašėja. Be to, analizę atlikę savanoriai netgi pastebėjo atvirkštinę tendenciją (gali būti, kad porų veidai ne tik nesupanašėja, o netgi darosi dar nepanašesni, nors toks skirtumas ir labai menkas).

Nors šio eksperimento autoriai ir negavo įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad kartu daug metų gyvenančios poros supanašėja, rezultatai patvirtina hipotezę, kad žmonės dažnai savo gyvenimą susieja su į juos fiziškai panašiais asmenimis (bent jau tokia išvada peršasi palyginus juos su atsitiktinai parinktais).

„Nenutoldami nuo anksčiau atliktų tyrimų, aptikome labai aiškių homogamijos įrodymų – tai reiškia, kad sutuoktinių veidai turi daug panašumų. Sutuoktinių veidai išties panašūs, bet nesupanašėjo bėgant metams. Veidų panašumai sąveikauja su kitais du žmones jungiančiais panašumais – interesų, temperamento, intelekto, požiūrių, vertybių ir gerovės“, – sako tyrimo autoriai.

Tyrimo rezultatai skelbiami specializuotame leidinyje „Scientific Reports“.

Komentarai ()