Apkabinimai – viena iš pirmųjų komunikacijos pamokų, gautų dar kūdikystėje, tačiau, bėgant metams, procesas, kaip ir visas gyvenimas, sudėtingėja. Kaip vertėtų apkabinti kitą žmonių? Ar viena ranka? Ar abiem? Ar vos priliesti, o gal geriau uždusinti glėbyje? Ar aukštesnis žmogus turėtų uždėti rankas žemesniam ant pečių? Ar apkabinimas turėtų trukti akimirką ir būti stiprus? Ar ilgas ir švelnus? Kuo skiriasi tikrų draugų ir paprastų pasižįstamų apsikabinimas?

Šie ir dar daugiau su apkabinimu susijusių klausimų – iflscience.com. publikacijoje.

Atsakymus į šiuos klausimus apie kiekvieno tikro intraverto košmarą, laimei, siūlo mokslas. Dviejų dalių tyrimo metu mokslininkai detaliai analizavo apkabinimų schemas ir aiškinosi, ar egzistuoja idealaus apsikabinimo receptas. Gauti rezultatai perša išvadą, kad apsikabinus persikryžiuojančios rankos (viena ranka po, o kita ranka virš) yra geriausias variantas, o idealiausia apkabinimo trukmė – 5-10 sekundžių.

Mokslininkai savo išvadoms, kurios publikuojamos leidinyje „Acta Psychologica“, parengti pasitelkė dvi skirtingas metodikas. Pirmiausia jie pasikvietė į pagalbą 45 koledžo studentes. Joms buvo užrištos akys ir teko apsikabinti su tyrimą vykdžiusia mokslininke.

Tyrėja kiekvieną savanorę apkabinusi laikė 1, 5 arba 10 sekundžių, išbandė skirtingus apsikabinimo būdus – perkryžiuojant rankas ir apsikabimą per kaklą ir liemenį. Buvo fiksuojamos savanorių reakcijos.

Paaiškėjo, kad mažiausiai žmones džiugina trumpučiai apsikabinimai, o 5 arba 10 sekundžių apsikabinimai įvertinti panašiai palankiai. Mokslininkus nustebino tai, kad apsikabinimo stilius netapo veiksniu, lemiančių šio fizinio kontakto kokybę.

Laboratorijos sąlygos toli gražu ne idealios tikriems apsikabinimams, tad mokslininkai atsižvelgia į faktą, jog trumpų ir ilgiau trunkančių apsikabinimų teikiamą pasitenkinimą lėmė pasikartojantis tyrimo principas. Visos eksperimento dalyvės gavo po šešis apsikabinimus, tad galima daryti išvadą, jog ilgesni apsikabinimai buvo priimti kaip mažiau socialiai nejaukesni, nei kad būtų buvę natūraliomis sąlygomis, nes apkabintosios įprato būti apkabintos nepažįstamo žmogaus.

Antroji mokslinio eksperimento dalis vyko tiesiog gatvėje (o jeigu tiksliau, studentų miestelyje). Tyrėjai paprašė šimto studentų porų (jaunuoliai jau pažinojo vienas kitą) tiesiog apsikabinti. Kaip tai padaryti, jokių instrukcijų duota nebuvo, tad jaunimas elgėsi natūraliai. Mokslininkai užfiksavo visas detales: kokį apsikabino stilių pasirinko, kaip arti vienas kitą prisileido, kiek truko fizinis kontaktas ir t.t.

Dažniausiai eksperimente dalyvavę asmenys vienas kitą apkabino perkryžiavę rankas, šis būdas itin populiarus tarp vyrų – atitinkamai 66 proc. tarp visų dalyvių ir 82 proc. tarp vyriškos lyties. Asmeninis artumas su konkrečiu žmogumi šiuo atveju jokio vaidmens, panašu, neatliko.

Pabrėžiama, kad dauguma eksperimente dalyvavusiųjų studentų yra maždaug panašaus ūgio, o tai galėjo nulemti pasirinkimą apsikabinti perkryžiuojant rankas, nes apsikabinimai per kaklą ir liemenį dažniau praktikuojami skirtingo ūgio asmenų.

Taip pat gali būti, jog kai kuriems žmonėms apsikabinimai per kaklą ir liemenį siejasi su romantiškais jausmais ir didesniu intymumu.

„Kai vykdėme antrą tyrimo etapą, kalbinome žmones. Ir jie dažnai sakė, kad apkabinimai per kaklą ir liemenį yra intymesni“, – „Science“ sakė Londono universiteto psichologė ir viena iš tyrimo vadovių Anna Duren.

Kai kurių draugiško apsikabinimo aspektų mokslininkai netyrė, pavyzdžiui, nesiaiškino, kaip eksperimento dalyviai jaučiasi dėl ilgiau nei dešimt sekundžių trunkančio apsikabinimo, taip pat kiek stipriai reiktų apsikabinti. Nepaisant to, šiek tiek vertingų įžvalgų tyrimo išvadose tikrai pateikiama.

Taigi, kai kitą kartą teks apsikabinti, prisiminkite, kur reikia dėti rankas, o tada sustingti ne trumpiau nei penkias ir ne ilgiau nei dešimt sekundžių.

Viskas labai paprasta, tiesa?

Komentarai (2)