Kodėl senovės judėjai kreivai žiūrėjo į tuokimąsi su užsienietėmis? ()
Trečiasis Izraelio karalius Saliamonas (valdė 968 – 928 m.pr.m.e.), kaip teigiama, turėjo 700 žmonų 300 meilužių haremą. Sakoma, kad tarp jo žmonų buvo faraono dukra, taip pat moabitų, edomitų, sidonų ir hetitų kilmės moterys. Pastaroji grupė prisijungė prie jo žmonų haremo kaip priemonė, siekiant užtikrinti rašytinius susitarimus su šių penkių užsienio valstybių valdžiomis. Per žmonijos istoriją santuokos buvo dažniausias būdas valdovams užsitikrinti taikius santykius su potencialiais priešais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Saliamono tradicija tuoktis su užsienietėmis vėliau tapo motyvu užsienio moterims pasmerkti Saliamoną dėl stabmeldystės. Biblija draudė vesti užsienietes. Užsienietės buvo laikomos potencialiu bėdų šaltiniu – kadangi jos ne visuomet priimdavo savo vyrų kultūrą ir vertybes. Jei jos pasirinkdavo ir toliau praktikuoti savo gimtąsias tradicijas ir kultus, kildavo rizika, kad visa tai perduos savo vaikams bei padarys įtaką savo vyrams, kad ir jie priimtų ne izraelietiškas tradicijas. Dėl to kildavo grėsmė izraeliečių lojalumui ir tapatybei.
Biblijinėje literatūroje užsienietės, viliojimas, prostitucija, seksualinė neištikimybė ir vaisingumo kultai dažnai būdavo siejami tarpusavyje, tačiau ne visos užsienietės būdavo laikomos blogiu. Tamara, Rutha, Rahaba ir Jael išlaikė teigiamą užsieniečių moterų įvaizdį. Kiekviena jų tai pasiekė savo elgesiu, izraeliečių ar judėjų bendruomenės ir religijos priėmimu bei prisitaikymu naujoje bendruomenėje.
Palyginimui, Saliamono užsienietės žmonos įkūnija neigiamą užsieniečių moterų įvaizdį. Potifaro žmona, Samsono žmona bei kitos užsienietės išliko lojalios savo asmeniniams ir politiniams interesams, dėl ko izraeliečių visuomenėse sutrikdė tvarką ir įstatymus.
