Netikėta: bronzos amžiaus žmonės plieną grūdino daug anksčiau nei romėnai ()
Archeologai išanalizavo 2900 metų senumo akmens raižinius ir ilgai netirtą kaltą iš Pirėnų pusiasalio – ir atskleidė, kad vietos amatininkai gamino plieną gerokai anksčiau, nei iki šiol manyta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Archeologai nustatė, kad sudėtingi 2900 metų senumo raižiniai ant akmeninių paminklų iš dabartinės Portugalijos teritorijos Pirėnų pusiasalyje galėjo būti padaryti naudojant tik plieninius įrankius. Šis atradimas byloja apie nedidelio masto plieno gamybą vėlyvajame bronzos amžiuje, likus šimtmečiui iki šios praktikos paplitimo senovės Romoje.
1,5 m aukščio stelos (uoliniai stulpai) yra pagaminti iš silikatinio kvarcinio smiltainio, o juose iškaltos žmonių ir gyvūnų figūros, ginklai, vežimai ir ornamentai.
„Tai itin kieta uoliena, kurios negalima apdirbti bronzos ar akmens įrankiais, – sako Freiburgo universiteto Vokietijoje archeologas bei pagrindinis tyrimo autorius Ralphas Araque Gonzalezas. – Vėlyvojo bronzos amžiaus žmonės Iberijoje galėjo grūdinti plieną. Priešingu atveju jie nebūtų galėję apdirbti stelų“.
Grūdinimas – tai terminio apdorojimo procesas, kurio metu plienas tampa kietesnis ir atsparesnis lūžiams.
Komanda taip pat analizavo „stulbinamai gerai išsilaikiusį“ geležinį kaltą, datuojamą maždaug 900 m.pr.m.e. ir iškastą 2000-ųjų pradžioje Rocha do Vigio vietovėje Portugalijoje, rašo tyrėjai tyrime, paskelbtme žurnale „Journal of Archaeological Science“. Kalte buvo pakankamai anglies, kad jį būtų galima laikyti plienu (daugiau nei 0,30 proc.).
„Kaltas iš Rocha do Vigio ir jo radimo aplinkybės rodo, kad geležies metalurgija, įskaitant plieno gamybą ir grūdinimą, tikriausiai buvo vietiniai decentralizuotų mažų bendruomenių Iberijoje pasiekimai, o ne vėlesnių kolonizacijos procesų įtaka“, – sakė R.A.Gonzalezas.
Tyrėjai kartu su profesionaliu akmentašiu bandė atkartoti senovines graviūras su įrankiais, pagamintais iš įvairių medžiagų, įskaitant bronzą, akmenį ir 2900 metų senumo kalto kopiją iš grūdinto plieno. Tyrimo duomenimis, plieninis įrankis buvo vienintelis, kuriuo pavyko iškalti uolieną. Tačiau kalvis turėjo jį galąsti kas penkias minutes – o tai rodo, kad paskutiniojo bronzos amžiaus amatininkai žinojo, kaip pagaminti daug anglies turinčio grūdinto plieno.
Komanda taip pat pažymėjo, kad eksperimentiniai raižiniai buvo nepaprastai panašūs į originalius.
Iki šiol pirmieji duomenys apie grūdintą plieną Pirėnų pusiasalyje buvo iš ankstyvojo geležies amžiaus (800–600 m.pr.m.e.). Platesnė plieno gamyba ginklams ir įrankiams tikriausiai prasidėjo tik romėnų laikais, maždaug II mūsų eros amžiuje, nors mažas anglies kiekis iškastuose daiktuose rodo, kad jų kokybė buvo vidutiniška.
Tik vėlyvaisiais viduramžiais kalviai visoje Europoje išmoko pasiekti pakankamai aukštą temperatūrą, kad būtų galima pagaminti geros kokybės plieną.
Parengta pagal „Live Science“.
