„Menstruacinė policija“ ir privalomi gimdymai. Už ką sušaudytas siaubingasis Ceausescu ()
Ceausescu sukūrė siaubingas gyvenimo sąlygas Rumunijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1989 m. gruodžio 25 d. Rumunijos diktatoriui Nicolae Ceausescu (Čaučesku) ir jo žmonai Elenai buvo įvykdyta mirties bausmė. Jie buvo apkaltinti saviškių genocidu ir sąskaitų turėjimu užsienio bankuose.
Ceausescu padarė Rumuniją demokratiškiausia Varšuvos bloko šalimi
Savo valdymo pradžioje (valdė nuo 1965 m.) 47 metų generolas Nicolae Ceausescu laikinai padarė Rumuniją demokratiškiausia Varšuvos bloko valstybe. Tais laikais rumunai galėjo skaityti ne tik savo spaudą, bet ir Vakarų laikraščius.
O Ceausescu tiesiogine to žodžio prasme prekiavo su savo bendrapiliečiais – leido vokiečiams ir žydams išvykti į Vakarus, bet prašo pasaulio finansinės kompensacijos – 5000 dolerių už žmogų. Rumunijos vadovas smerkia SSRS kariuomenės įžengimą į Čekoslovakiją, o vėliau ir karą Afganistane. Visa tai padarė Ceausescu populiarų Vakaruose. Net JK karalienė Elžbieta II jį priėmė.
Asmenybės kultas
„Aštuntajame dešimtmetyje Rumunija aktyviai monetizavo savo draugystę su Europa ir JAV. Neturtinga šalis tapo priklausoma nuo Vakarų paskolų – tuo tarpu jos lyderis gyvena 80 kambarių rūmuose ir pamažu pripranta prie oficialių titulų, tokių kaip „Karpatų genijus“, „Mūsų pasaulio šaltinis“, „Pilnas proto Dunojus“. Visos televizijos programos yra griežtai cenzūruojamos – dėl mažo ūgio tautos tėvą filmuoti galima tik tinkamais kampais.
Asmenybės kultas reikalauja, kad Ceausescu sukurtų savo megaprojektą. Ir skirtingai nei Stalinas ir Hitleris, jam pasiseks! Siekdamas pastatyti šiuos megalitinius „Liaudies rūmus“, Ceausescu įsakė perkelti tūkstančius žmonių ir nugriauti kelis kvadratinius kilometrus istorinio Bukarešto centro. Šiuos kelių milijardų dolerių vertės rūmus pastatyti prireikė daugiau nei dešimties metų ir 20 000 statybininkų. Juose yra 1100 kambarių ir jis yra antras pagal dydį biurų pastatas pasaulyje – po Amerikos Pentagono.
Abortų draudimas ir privalomas vaikų skaičius
Tačiau Ceausescu nebuvo sušaudytas už rūmus. Ir už beveik 30 milijonų savo pavaldinių kankinimus. 1966 m. Ceausescu užsikrėtė fantastiška svajone padaryti Rumuniją didingą. Tuo pačiu metu jis didybę supranta pažodžiui. Naujoms gamykloms reikia daug darbuotojų! O tautos tėvas rumunams draudžia abortus, kontracepciją ir net lytinį švietimą.
„Vaisius yra valstybės nuosavybė. Kiekvienas žmogus, atsikratęs vaiko, yra dezertyras, pažeidžiantis tautinio tęstinumo įstatymus“, – sakė diktatorius.
Diktatorius rumunų šeimose įveda privalomą vaikų skaičių – iš pradžių tai buvo 4 vaikai, vėliau 5. Skyrybos tapo beveik neįmanomos. O kad moterys nevengtų gimdyti, Ceausescu savo saugumo tarnyboje – Securitate, įkuria specialų padalinį. Jis buvo vadinamas „menstruacine policija“. Saugumiečiai apeidavo gamyklas ir kitas darbovietes ir tikrino mėnesinių periodiškumą visoms darbuotojoms. Ceausescu įvedė milžinišką mokestį už vaikų netekimą.
Šimtai tūkstančių vaikų atsidūrė našlaičių namuose
Pirmaisiais metais gimstamumas padvigubėjo! Tačiau rumunai gyveno prastai ir negalėjo išmaitinti bei išauklėti naujų vaikų. Ceausescu valdymo metais šimtai tūkstančių vaikų patenka į našlaičių namus. Apie 10 000 Rumunijos moterų miršta nuo nelegalių abortų, atliekamų siaubingomis antisanitarinėmis sąlygomis.
Diktatoriaus žmona Elena, nepaisant Europos verslininkės išvaizdos, taip pat nešiojo aibę absurdiškų titulų, o sūnus Niko turėjo paveldėti tėvo „karalystę“, tačiau tai neįvyko. Idealiame pasaulyje, pastatytame aplink šią totalitarinę šeimą supo brangūs automobiliai, vakarėliai, medžioklės. Sprendžiant iš archyvuose esančių nuotraukų skaičiaus, Ceausescu per savo gyvenimą nužudė dešimtis lokių ir šimtus kitų gyvūnų. Ir kuo turtingesnis šis pasaulis, tuo prastesnis buvo paprastų rumunų gyvenimas.
Skurdas Rumunijoje
Devintojo dešimtmečio pradžioje užsienio kreditoriai pradėjo vis dažniau reikalauti grąžinti pinigus. O Rumunijos diktatorius nusprendė, kad kol grąžins kelias dešimtis milijardų dolerių, gali dar šiek tiek priveržti varžtus.
Normos, kuriomis Rumunijos žmonės gyveno pastaruosius dešimt metų, priminė koncentracijos stovyklą. Visas maistas buvo normuotas. Betoniniai sovietinių chruščiovinių namų, kuriuose gyveno dauguma miesto gyventojų, analogai, žiemą beveik neturėjo šildymo. Elektros suvartojimo limitai buvo tokie menki, kad atskira šeima kambaryje galėjo įjungti vieną 15 vatų lemputę, o šaldytuvai ar skalbimo mašinos buvo uždrausti. Trūko būtiniausių vaistų. Vidutinėje rumunų mokyklos klasėje buvo net 45–50 vaikų. Visi, kurie nesutiko su tokiomis sąlygomis, suisidūrė su dar prastesnėmis sąlygomis – iki šiol sklando legendos apie specialių baudžiamųjų psichikos ligoninių tinklą, iš kurių niekas neišėjo.
Protestai Rumunijoje
1989 metais Rumunijoje kilo protestai. Kariuomenė bandė numalšinti neramumus, tačiau sukilimas išplito. O 1989-ųjų gruodį diktatorius nusprendžia bėgti. Sraigtasparniu tiesiai nuo „Liaudies rūmų“ stogo. Tada – atsitiktiniais automobiliais, kuriuos saugos tarnyba konfiskuoja iš paprastų rumunų. Kariškiai jį sulaiko vieno iš generolų – seno Ceausescu šeimos draugo – įsakymu. Teismas vyksta kariniame dalinyje, pastarąsias naktis kaltinamieji buvo uždaryti į šarvuočius. Kaltinimai – bankų sąskaitos Vakaruose ir savų žmonių genocidas. Viskas vyksta paskubomis – ir teismas, ir nuosprendis – ir egzekucija.
