Tarp Rytų ir Vakarų. Legendinis „Šnipų tiltas“, tapęs filmų herojumi (Foto, Video)  ()

Berlyno Wannsee rajone, Vokietijoje, per Havelo upę driekiasi trumpas tiltas, jungiantis Vokietijos sostinę su Potsdamu.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Istoriškai šis tiltas tarnavo kaip siena tarp Rytų ir Vakarų Berlyno, pažymėta balta linija jo centre. Dėl nuošalios vietos jis tapo strateginiu Rytų ir Vakarų valstybių apsikeitimo aukšto rango šnipais tašku, todėl jis buvo pramintas „Šnipų tiltu“.

Iš pradžių XVII amžiuje šioje vietoje stovėjo medinis tiltas, palengvinantis prieigą prie medžioklės plotų aplink Stolpe. 1800-ųjų pradžioje iš plytų ir medžio buvo pastatytas naujas tiltas. Tačiau išaušus XX a., reikalavimai viršijo net šio tilto pajėgumus. Todėl 1907 m. jis buvo pakeistas moderniu geležiniu tiltu.

Per visą Šaltojo karo erą Rytų Vokietijos valdžia tiltą vadino „Vienybės tiltu“, nes sienos demarkacija tarp Rytų Vokietijos ir Vakarų sąjungininkų okupuoto Vakarų Berlyno ėjo tiesiai per jo centrą.

Paradoksalu, bet nepaisant šios simbolinės vienybės, buvo dedamos visos pastangos, kad būtų sutrukdyta bet kokiam faktiniam Rytų ir Vakarų Vokietijos susijungimui. 1952 m. Rytų Vokietijos valdžia netgi žengė ryžtingą žingsnį, uždarydama tiltą Vakarų Berlyno ir Vakarų Vokietijos piliečiams. Vėliau, 1961 m. pastačius Berlyno sieną, tiltas tapo uždraustas ir Rytų Vokietijos piliečiams. Išskirtinė prieiga buvo suteikta tik sąjungininkų kariškiams ir užsienio diplomatams.

 

Tarp visų kontrolės punktų, jungiančių Vakarų Berlyną su Rytų Berlynu ir Rytų Vokietija, Vienybės tiltas turėjo išskirtinį statusą. Jam buvo būdingas ne tik sovietų buvimas, bet ir visiška sovietų kontrolė, išskiriant jį iš kitų Rytų Vokietijos valdžioje esančių kontrolės punktų, kuriems trūko tiesioginės sovietų įtakos.

Netrukus tiltas tapo kelių garsių belaisvių mainų vieta, pradedant nuo sovietų šnipo pulkininko Rudolfo Abelio ir JAV šnipinėjimo lėktuvo piloto Franciso Gary Powerso, kurio lėktuvas U-2 1960 m. buvo numuštas virš SSRS.

Keitimasis, įvykęs 1962 m. vasario 10 d., Amerikos atmintyje išliks 1964 m. Jameso Donovano knygoje apie teismą, derybas ir mainus pavadinimu „Svetimi ant tilto: pulkininko Abelio ir Franciso Gary Powerso atvejis“. Šis įvykis taip pat buvo pagrindas Stepheno Spielbergo 2015 m. trileriui „Šnipų tiltas“, kuriame Tomas Hanksas vaidino Jamesą Donovaną.

 

Kitas belaisvių apsikeitimas įvyko 1964 m. balandį, kai sovietų žvalgybos pareigūnas Kononas Molody buvo iškeistas į britų MI6 agentą Greville'ą Wynne'ą. 1985 m. birželio 12 d. 23 Amerikos agentai, laikomi Rytų Europoje, buvo iškeisti į aukščiausią Lenkijos pramonės šnipą Marianą Zacharskį ir dar tris sovietų agentus. Paskutinis apsikeitimas įvyko 1986 m. vasario 11 d., kai žmogaus teisių gynėjas ir politinis kalinys Anatolijus Ščaranskis ir trys Vakarų agentai buvo iškeisti į Karlą Koecherį, čekų „kurmį“ CŽA, ir dar keturis Rytų agentus.

 

1980 m. Vakarų Berlyno vyriausybė ėmėsi veiksmų suremontuoti savo tilto dalį, o 1985 m. ji finansavo Rytų Vokietijos pusės remontą mainais už tai, kad tiltas oficialiai pervadintas į Glienicke tiltą, pagal netoliese esančius Glienicke rūmus.

Griuvus Berlyno sienai, Glienicke tiltas vėl buvo atidarytas pėstiesiems, o tai žymi simbolinę padalijimo pabaigą. Vykstant Vokietijos susivienijimo procesui 1990 m. buvo išardyti pasienio įtvirtinimai ir barikados, kurie kadaise skyrė Rytų ir Vakarų Vokietiją, ir prasidėjo nauja vienybės era.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(7)
(0)
(7)

Komentarai ()