Tokia teorija iškelta po to, kai viena tyrėjų komanda Libijos vietovėje Dur At-Talah surado antropoidų – primatų grupės, į kurią įeina žmonės, žmogbeždžionės ir beždžionės – fosilijų. Paleontologai nustatė, kad 39 milijonų metų senumo fosilijas sudaro trijų atskirų antropoidų primatų šeimų, gyvenusių vienoje vietovėje tuo pačiu laikotarpiu, liekanos. Įdomiausia tai, kad apie šiuo laikotarpiu - Eoceno epochoje - Afrikoje gyvenusius antropoidus mokslui yra žinoma labai mažai.

Iš vienos pusės, tai gali būti įrodymas, kad Afrikos fosilijų tyrimuose egzistuoja didžiulės spragos. Tačiau mokslininkai įsitikinę, jog toks variantas yra mažai tikėtinas, kadangi šiame žemyne archeologiniai kasinėjimai vykdomi gan intensyviai. Antras variantas gali būti toks, kad žmogaus protėviai Afriką tuo metu kolonizavo iš kito žemyno. Tam, kad evoliucijos eigoje susiformuotų trys atskiros žmogaus protėvių šeimos, būtų reikalingas palyginti ilgas laiko tarpas, be to, Afrikoje nėra rasta tai patvirtinančių fosilijų. Tuo remdamiesi mokslininkai padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina Afrikos "kolonizatorių" kilmė - Azijos žemynas. 

Moksliniame žurnale "Nature" publikuotame straipsnyje jo autoriai teigia, jog teorija apie žmogaus protėvių migravimą iš Azijos į Afriką yra labiausiai įtikinama. "Jei mūsų idėjos teisingos, ši ankstyvoji kolonizacija buvo vienas kertinių evoliucijos istorijos fragmentų", - sako vienas tyrimo autorių Pitsburgo Carnegie gamtos istorijos muziejaus specialistas Christopher Beard. "Tuo metu Afrika nuo kitų žemynų buvo atskirta vandens telkiniais, tad kai čia pasirodė pirmieji antropoidai, jie nesutiko jokių su jais konkuruoti galėjusių gyvūnų. Todėl galiausiai susiformavo gausios evoliucinės antropoidų atšakos, tame tarpe ir tos, iš kurių galiausiai išsivystė šiuolaikinis žmogus. Jei mūsų protėviai nebūtų migravę iš Azijos į Afriką, mes [galbūt] nebūtume atsiradę", priduria ekspertas.