Vikingai navigacijai naudojo saulės akmenį

Norintiems daugiau pasiskaityti arba patiems pabandyti ieškoti saulės debesuotą dieną, siūlau seną anglišką .

Atsiprašau už kvailus klausimus, nes per daug neįsigilinau: 1. Ar galima taip ieškoti saulės poliarizuojančiais akiniais? Kalkuliatoriaus "stikliuku"? 2. Ar Lietuvoje tokių akmenėlių irgi yra? Kaip juos rasti? Galbūt kuršiai irgi naudojo ką panašaus?

Tarkim mes žinome, kur yra saulė. Saulės laikrodis rodo teisingai, kai teisingai orientuotas pagal pasaulio šalis. O kaip nustatyti, kur yra pietūs, jei nežinai koks paros laikas?

Na jei saule vakar buvo tarkim 50 laipsniu kampu auksciausiai pakilus, tai siandien tas kampas drastiskai nesikeis ar ne? Is stebejimu kokiu kampu saule pakyla ir kai ji buna auksciausiame taske ir yra pietu kryptis. Jie nebuvo buki ir suprato kad saule slenka ratu. Nakti isvis jokiu problemu jei giedra zinoma, siaurine zvaigzde rodo siaure ir galima apskaiciuoti netgi savo buvimo vieta apytikriai. Gana idomus straipsnis.

Taigi, jei laivas nesiūbuotų, ir turėtų kažką panašaus į sekstantą, kampui matuoti, bent kelioliką kartų per dieną. Nors seni jūrininkai naudojosi daug netiesioginių priemonių: Oro kvapo, jūros vandens sūrumo, paukščiai ar matosi. O jei jau suranda pažįstamą salelę, tai išvis gerai.

Su tuo pačiu poliarizuojančiu daiktu. Atsikeli per saulėtekį ir pasižymi. Po valandos vėl pasižymi. Gali nesunkiai pasiskaičiuoti, kokia būtų saulės trajektorija, jei nejudėtum. Laikant, kad nejudi per greitai, toliau vien iš saulės aukščio gali apskaičiuoti ir paros laiką, ir platumą, o žinodamas paros laiką - ir orientaciją. Gali susibraižyti ir pasidaryti saulės laikrodį, o iš jo - kompasą. Kur kas sudėtingiau su platumomis - čia sugalvoju nebent mėnulio padėties skaičiavimą. Giedrą naktį arba per pilnatį tas nėra labai sudėtinga, bet navigatoriams ilgai tai buvo mįslė.

platumą iš vis nesunkiai galima apskaičiuoti, kampas tarp šiaurinės ir horizonto, net neturint įrankių vieno laipsnio tikslumu įmanoma.

Ž.Verno romane "Paslaptingoji sala" aprašytas būdas, kaip, turint nesudėtingus prietaisus, ir gerą galvą, galima nustatyti savo koordinates. Bet ilgumai nustatyti jie turėjo tikslius laikrodžius.

čia geras str: http://itotd.com/articles/532/the-longitude-problem/ jei kam įdomu apie navigaciją jūroj be gps. principas - turėt tikslų laikrodį ir žinot, kurioj žemės vietoj yra tas laikas.

O kaip apsiniaukus? Brr.. Čia nusišnekėjau. Platuma (Š/P) tai dzin. Kaip ilguma (R/V)?

Galiu pabandyti atsakyti tik į pirmą, ir tai miglotai Iš principo įmanoma pasinaudoti bet kokiu vienu poliarizuojančiu stikliuku, bet reikia nemažai kantrybės ir sugebėjimų. Priežastys: netobulas prietaisas ir toli gražu nevisiška šviesos poliarizacija.

tai vat ir nežinau kaip tie vikingai apskaičiuodavo ilgumą, juk laikrodžių jie neturėjo. Aišku yra toks labai netikslus būdas fiksuoti plaukimo kryptį ir greitį ir perskaičiuot buvimo vietą iš šių duomenų.