Drebinantis atradimas. Kur atsirado pirmieji pasaulio miestai? „Jie daug arčiau Lietuvos“ ()
Namai šiose gyvenvietėse buvo statomi iš medžio ir molio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Daugelį metų buvo manoma, kad pirmieji miestai atsirado senovės Mesopotamijoje apie 3800 m. pr. Kr., derlingame slėnyje tarp Tigro ir Eufrato. Tačiau yra archeologinių atradimų, kurie ginčija šią bendrą nuomonę. Pirmieji dideli miestų centrai galėjo būti įkurti dabartinės Ukrainos teritorijoje, rašo „Swiss Neue Zürcher Zeitung“.
Ar gali būti, kad Rytų Europos stepės tapo pirmųjų žmonijos miestų gimimo liudininkais?
Pastarųjų dešimtmečių archeologiniai atradimai Ukrainoje rodo, kad Kukutenio-Tripolės kultūra, dar vadinama dažytos keramikos kultūra, susiformavusi maždaug prieš 6000 metų, galėjo būti viena pirmųjų sukūrusi didžiulius, kruopščiai suplanuotus gyvenamuosius kvartalus, kuriuose gyveno tūkstančiai žmonių.
Tapytos keramikos kultūros statytos gyvenvietės pasižymėjo taisyklingu gatvių išplanavimu, gausiu namų skaičiumi. Vienoje didžiausių tokių vietų Nebelivkoje, esančioje apie 250 kilometrų į pietus nuo Kyjivo, atlikti tyrimai parodė, kad šioje gyvenvietėje buvo per 1,4 tūkst. namų, sugrupuotų į 14 rajonų.
|
Kaip atrodė šie priešistoriniai miestai?
Senovės gyvenviečių išdėstymas Ukrainoje labai skiriasi nuo daugelio istorinių miestų. Žvelgiant iš paukščio skrydžio, jie yra apskritimo arba ovalo formos, o namai yra išdėstyti koncentriniais apskritimais. Pastatų ratus reguliariai pertraukia plačios gatvės, o centre dažniausiai – atvira, neužstatyta erdvė.
Šis vaizdas aiškiai rodo išankstinį planavimą. Gyvenvietės kūrėsi neatsitiktinai – buvo sužymėti sklypai, statybos vyko palaipsniui. Taigi galime teigti, kad tai vieni pirmųjų planuojamų miestų pasaulyje. Mažiausios gyvenvietės užima apie 30 hektarų, o didžiausios – iki 3,2 km² plotą, kuris yra didesnis nei Monako kunigaikštystė.
Namai šiose gyvenvietėse buvo statomi iš medžio ir molio, kaip ir šiuolaikiniai fachverkiniai pastatai. Nors kyla ginčų, ar jie buvo vieno ar dviejų aukštų ir ar jų stogai buvo dvišlaičiai, ar arkiniai, jie buvo nepaprastai panašūs vienas į kitą. Paprastai apie 5 m pločio ir 14 m ilgio.
Įdomu tai, kad šie namai galiausiai buvo sudeginti ne įsibrovėlių per konfliktus, o organizuotai, pačių gyventojų. Tačiau šio papročio priežastys vis dar nežinomos.
Skirtingai nuo Mesopotamijos miestų, kurie buvo labai centralizuoti ir turėjo hierarchinę galios struktūrą, šios kultūros gyvenvietėse nėra aiškių pasidalijimo į socialines klases ženklų. Tiesiog nėra jokių įrodymų, kad egzistuoja galios elitas ar turtingos socialinės grupės, pavyzdžiui, gausiai dekoruotų indų ar papuošalų pavidalu. Rasti tik kuklūs daiktai, pavyzdžiui, molio figūrėlės ir dažniausiai naudojami dažyti indai.
Tradiciškai pirmuoju miestu pasaulyje laikomas Mesopotamijoje esantis Urukas, kur IV tūkstantmetyje pr. egzistavo valdantis elitas, monumentali architektūra ir administracinė sistema. Dauguma Kukutenio-Tripolės kultūros gyvenviečių tikriausiai šių bruožų neturėjo, tačiau archeologas Johannesas Miuleris jas laiko miestais. Jis teigia, kad planavimas ir urbanistinė koncepcija, kuri buvo šiose gyvenvietėse, yra labai svarbi miestui.
Kai kurie tyrinėtojai, pavyzdžiui, Mychailo Widejko iš Kyjivo universiteto, yra linkę prie teorijos, kad gyvenvietėse egzistavo valdančioji klasė, nors atrodo, kad dauguma įrodymų tam prieštarauja. Jie tai paaiškina mechanizmu, kai visuomenei augant natūraliai atsiranda socialiniai skirtumai, iš kurių laikui bėgant išauga atskirų individų galia.
