Mokslo mėgėjai kviečiami į pagalbą dešifruojant senovinius papirusus (1)
Mokslininkai internete paskelbė šimtus tūkstančių papirusų fragmentų, prieš šimtą metų rastų šiukšliadėžėje Egipto Oksirincho mieste.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Graikų, o vėliau romėnų valdymo laikotarpiu graikiškai parašytuose tekstuose – įvairiausi dokumentai: nuo literatūros kūrinių, laiškų, receptų iki paskalų, praneša news.discovery.com.
Stulbinančią galimybę pažvelgti į senovės gyvenimą siūlantys dokumentai reprezentuoja ir didžiulią užduotį. Nors rankraščių skiautės atrastos 1896 metais, mokslininkai kol kas iššifravo vos 2 proc. teksto. Daugelis papirusų neskaityti tūkstančius metų.
„Pamanėme, kad metas pasikviesti pagalbos“, – teigė projekto vadovas Chrisas Lintottas iš Oksfordo universiteto Fizikos departamento.
Bendradarbiaudama su Oksfordo universiteto mokslininkais ir Egipto tyrinėjimo draugija, Ch. Lintotto komanda sukūrė interneto puslapį „Ancient Lives“, kuriame apsilankę mokslo mėgėjai gali padėti kataloguoti ir versti senovinius rankraščius.
Projekto sumanytojai tvirtina, kad tam klasikinės graikų kalbos žinios visiškai nebūtinos. Apsilankiusiesiems svetainėje parodoma ištraukos nuotrauka, o tuomet galima pažymėti atskirą teksto simbolį ir po to, žemiau esančioje klaviatūroje paspausti tai, kas, jūsų manymu, yra graikiškas jo atitikmuo.
Tinklalapyje pasirodžius neišverstiems fragmentams, simbolių atpažinimo įrankis padės žmonėms raides prilyginti simboliams. Kai visi simboliai priskirti atitinkamoms raidėms, kompiuteris patikrina, ar rankraštį dešifravo akademikas. Jei ne, jis siunčiamas mokslininkams patikrinimui.
Tyrėjai papirusuose jau atrado anksčiau nežinomos „dingusios“ Evangelijos ištrauką, kurioje aprašoma, kaip Jėzus varo demonus, naujus filosofo Epikūro laiškus, įvairius Platono dialogus, filosofo ir poeto Empedoklio papirusą apie akies anatomiją, Euripido dingusią dramą „Melanipė išmintingoji“, Menandro „Misoumenos“ ir įvairios Aristofano dramas.
Iš asmeninių ir privačių dokumentų mokslininkai sužinojo, kad dešrų gamintojas Aurelijus paėmė 9 tūkst. sidabrinių denarų paskolą, galbūt tam, kad išplėstų savo verslą, o kitame laiške, rašytame 127 metais, močiutė, vardu Sarapias, prašo, kad jos duktė būtų pargabenta į namus, kad ji galėtų dalyvauti savo vaikaičio gimime.
Tinklalapis pradėjo veikti praėjusią savaitę, o per porą dienų savanoriai iššifravo daugiau kaip 100 tūkst. ženklų, teigia „Ancient Lives“.
„Šis projektas persmelktas bendradarbiavimo dvasia. Jokia akių pora negali pamatyti ir perskaityti visko. Nuo mokslininkų ir profesorių iki moksleivių ir besidominčių senove – visi jie turi kuo prisidėti ir ką iš to laimėti“, – teigia projekto direktorius Dirkas Obbinkas, Oksfordo universiteto papirologijos ir graikų literatūros lektorius.
