Petralonos kaukolės paslaptis išspręsta. Ji gali priklausyti retai žmonių rūšiai (Foto)  ()

Aptiktas objektas atrodo labai neįprastai – jis įaugęs į uolos sieną, o iš kaktos išsikiša stalagmitas.



© Nadina (CC BY-SA 3.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Petralona_skull_covered_by_stalagmite.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkai išsprendė vieną didžiausių Petralonos oloje Graikijoje rastos kaukolės paslapčių. Nuo pat jos atradimo tyrėjai stengėsi nustatyti, kam ji galėjo priklausyti ir koks yra jos amžius. Naujas tyrimas rodo, kad šis radinys gali būti daug neįprastesnis, nei manyta anksčiau. Prie sienos pritvirtinta kaukolė galėjo priklausyti itin retai žmonių rūšiai, kurios šiame regione nesitikėta aptikti.

Petralonos oloje, netoli Salonikų, rasta kaukolė jau kelis dešimtmečius traukia tyrėjų ir mokslininkų iš viso pasaulio dėmesį. Prieš 60 metų aptiktas objektas atrodo labai neįprastai – jis įaugęs į uolos sieną, o iš kaktos išsikiša stalagmitas. Tai savaime yra gana neįprasta. Pirmosios bandymo datuoti kaukolę analizės nustatė jos amžių tarp maždaug 170 tūkst. ir 700 tūkst. metų, tačiau mokslininkai negalėjo susitarti, kuriai rūšiai ji priklausė. Skirtingi tyrimai rodė tris galimus variantus: Homo sapiens, Homo neanderthalensis arba Homo heidelbergensis.

[Kuponai] „Laikrodžių brendas, kuris daužo šveicarus!“ Pasaulinė sensacija, laimėjusi laikrodžių „Oskarus“. Spec. pasiūlymai technologijos.lt skaitytojams (Video)
3645

Šių laikrodžių galima įsigyti daugiau nei 100 šalių visame pasaulyje, jais pasitiki virš 500 000 naudotojų. Pelnė net 17 tarptautinių dizaino apdovanojimų, tarp kurių ir laikrodininkystės „Oskarai“. Žiniasklaidos ir apžvalgininkų išliaupsinti modeliai, apie kuriuos greičiausiai net negirdėjote.

Išsamiau

Geochronologo Christophe’o Falguères’o vadovaujama komanda į šį radinį pažvelgė naujai. Falguères pasitelkė itin tikslią urano–torio datavimo metodiką, kurios pritaikymas buvo įmanomas dėl ypatingų sąlygų oloje. Vanduo, skverbdamasis per uolienas, palieka mineralus, iš kurių formuojasi nauji kalcito sluoksniai – speleotermos. Jose kaupiasi nedidelis kiekis radioaktyvaus urano, kuris ilgainiui virsta toriu. Išmatuojant urano ir torio santykį bei žinant skilimo tempą, galima nustatyti tikslų mėginio amžių. Remiantis šiuo metodu, nustatyta, kad seniausias ant kaukolės susidaręs kalcito sluoksnis yra 539 tūkst. metų senumo.

 

 

Jeigu kaukolė nuo pat pradžių buvo tiesiogiai pritvirtinta prie olos sienos, jos amžius turėtų svyruoti tarp 277 tūkst. ir 539 tūkst. metų. Jei ji prie sienos pritvirtinta tik vėliau, tuomet didžiausias galimas amžius sumažėja iki 410 tūkst. metų. Kaukolės anatominė sandara skiriasi tiek nuo Homo sapiens, tiek nuo neandertaliečių, todėl galima teigti, kad Petralonos kaukolė priklausė Homo heidelbergensis rūšiai, kurios vieta žmonių giminės medyje vis dar kelia diskusijų.

 

Ši kaukolė labai panaši į kitą, rastą Kabvėje, Zambijoje. Pastarosios amžius datuojamas maždaug 300 tūkst. metų, ir ji taip pat priskiriama Homo heidelbergensis atstovui.

 

Tyrėjų teigimu: „Mūsų atlikti Petralonos kaukolę dengiančios mineralinės medžiagos datavimo tyrimai rodo, kad, kaip ir Kabvės kaukolė, Petralonos radinys gali būti maždaug 300 tūkst. metų senumo, o tai atitinka šios rūšies egzistavimą net iki vėlyvojo viduriniojo pleistoceno.“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(2)
(0)
(2)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()

Susijusios žymos: