Kodėl SSRS „gėdingas“ karas su Suomija panašus į Rusijos invaziją į Ukrainą ()

2025-11-26

1939 m. lapkričio 26 d. Sovietų Sąjunga pradėjo provokaciją pasienyje su Suomija.

Suomijos Maxim M/09-21 kulkosvaidžio įgula Žiemos karo metu, 1940 m. vasario 21 d.
© Military Museum of Finland, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:A_Finnish_Maxim_M-32_machine_gun_nest_during_the_Winter_War.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Po keturių dienų, lapkričio 30 d., SSRS pradėjo Žiemos karą. Maskva tikėjosi nugalėti suomius per 20 dienų, bet vietoj to kovojo 5 kartus ilgiau. Kokių paralelių su invazija į Ukrainą galima įžvelgti beveik prieš šimtmetį įvykusiuose įvykiuose?

Sovietų Sąjunga bandė užgrobti Suomijos teritoriją ir gauti daugiau žemės į šiaurę nuo tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas). Tam jie surengė netikrą išpuolį, tada įvyko invazija, o galiausiai atsirado netikra „respublika“.

Ukrainiečiai gali prisiminti DLR ir LLR sukūrimą, Krymo okupaciją ir vėliau invaziją, prisidengiant „Donbaso žmonių“ apsauga nuo tariamų ukrainiečių išpuolių.

„Focus“ surinko pagrindinius sovietų ir suomių Žiemos karo įvykius: prieš 85 metus vykę įvykiai šiek tiek panašūs į šiandieninę Rusijos invaziją, nes ji turėjo trukti „3 dienas“, bet tęsiasi jau ketverius metus.

Suomija ir SSRS – kaip prasidėjo Žiemos karas

Prieš sovietų invaziją Suomijoje buvo nusistovėjusi stabili politinė sistema, kurioje vyriausybė perėmė ekonomikos kontrolę ir neleido kraštutinėms partijoms – komunistams ir dešiniųjų radikalams – perimti valdžios.

[EU+Kuponai] 2 kartus pigiau nei Lietuvoje! Aukščiausios klasės kabelių nužievinimo mašinos. Paskutiniai vienetai (Video)

Fantastiškai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

12 mėn. garantija

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Maskva negalėjo daryti politinės įtakos, tačiau nepamiršo savo ketinimų okupuoti kaimyninę šalį. Pretekstas invazijai buvo surengtas 1939 m. lapkričio 26 d.: SSRS apkaltino Suomiją pasienio gyvenviečių netoli Mainilos miesto (Rusijos teritorija) apšaudymu. Komunistai pareiškė, kad suomiai neva paleido artilerijos šūvį ir nužudė tris sovietų kareivius. Helsinkis pasiūlė atlikti bendrą incidento tyrimą, tačiau šis pasiūlymas buvo atmestas.

1939 m. lapkričio 30 d. SSRS pradėjo karo veiksmus prieš Suomiją. Kitą dieną, gruodžio 1 d., Terijokio mieste (dabar Zelenogorskas) komunistų agentai paskelbė „Suomijos Demokratinę Respubliką“, kuriai vadovavo Otto Kuusineno marionetinė vyriausybė. Tuo tarpu prasidėjo kovos: 170 milijonų gyventojų turinti šalis užpuolė 3 milijonų gyventojų turinčią šalį, apkaltindama ją agresyviu „puolimu“.

Kokia buvo jėgų pusiausvyra Žiemos karo pradžioje?

Suomija turėjo 35 000 karių armiją, bet ji paskelbė mobilizaciją ir armija išaugo iki 300 000 karių;

SSRS – iš pradžių invazijoje dalyvavo 425 000–500 000 kareivių, vėliau armija buvo padidinta iki 760 000.

Suomijos ir SSRS armijų santykis buvo 1:1,4. Palyginimui, Ukrainos ir Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų bendro skaičiaus santykis 2022 m. vasario mėn. buvo 196 000 prieš 900 000, tai yra 1:4,6.

Sovietų ir Suomijos karo eiga ir Mannerheimo linija

Pagal sovietų planus, Suomija turėjo kristi per 20 dienų, o Žiemos karas turėjo baigtis iki Naujųjų metų. Sovietų generolai planavo „padovanoti“ kaimyninę šalį sovietų lyderiui Josifui Stalinui gruodžio 21 d., per jo gimtadienį. Vietoj to, kovos truko 104 dienas, vyko visą žiemą ir baigėsi 1940 m. kovo 13 d.

Karinė kampanija Suomijoje tapo gėdinga Raudonajai armijai.

Pirmosiomis SSRS invazijos dienomis Suomijos armijai vadovavo buvęs Rusijos imperijos armijos generolas Karlas Gustavas Mannerheimas. Nuo 1930 m. jis vadovavo Valstybės gynybos komitetui. Remiant Mannerheimui, baiminantis SSRS puolimo, Karelijos sąsmaukoje buvo nutiesta gynybinė linija. Įtvirtinimus, vadinamus „Mannerheimo linija“, sudarė gynybinių taškų, priedangų, apkasų ir užtvarų tinklas. Šie objektai buvo paslėpti reljefo ypatybėse, blokavo pagrindinius taškus ir pravertė Žiemos karo metu.

SSRS pradėjo veržtis į Suomiją Karelijoje, tuo pačiu metu vykdydama masinį miestų bombardavimą. Sostinė Helsinkis ir kitos didelės gyvenvietės virto griuvėsiais: moterys ir vaikai buvo evakuoti į saugias vietas. Tuo tarpu suomiai mobilizavosi ir vieningai priešinosi sovietų armijai.

Maskva planavo surengti „žaibo karą“ ir pergalę švęsti po 20 dienų. Vietoj to, sovietų kareiviai susidūrė su pasipriešinimu, be to, jie vilkėjo vasarinėmis uniformomis, neturėjo baltų maskuojamųjų paltų ir slidžių ir nebuvo pasiruošę karui žiemos sąlygomis.

Be to, suomiai naudojo „Molotovo kokteilius“ ir snaiperius, kurie geriau nei okupantai pažinojo vietovę. Suomiai sulaukė paramos iš JK, Prancūzijos ir JAV bei kitų Skandinavijos šalių pagalba ginklais.

Žiemos karo rezultatai

Per 104 dienas trukusį Žiemos karą Suomijos armija neteko 26 000 kareivių, o sovietų armija – daugiau nei 126 000 (dar 200 000 buvo sužeisti ir 6000 pateko į nelaisvę).

Tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sąjungininkai leido SSRS aneksuoti dalį Suomijos. Komunistai prie Rusijos prijungė tris regionus: Kareliją (31 000 km²), Salos sritį (8 000 km²) ir Petsamą (9 000 km²).

Suomija, Ukraina ir šiuolaikinė Rusija

Prieš 86 metus Sovietų Sąjunga, turėdama 170 milijonų gyventojų, užpuolė Suomiją, kurioje gyveno 3 milijonai gyventojų. Lapkričio 26–30 dienomis galime prisiminti suomių, savarankiškai pasipriešinusių sovietų armijai, žygdarbį, prisiminti tai ir palaikyti Ukrainos ketinimus tvirtai stovėti kovoje su Rusijos Federacija.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Fokus

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()