7 šalys veržėsi į SSRS glėbį, bet gavo spyrį : šių faktų vadovėliuose niekada nerasite ()
Gavo griežtą „ne“.
© pravo.levonevsky.org. viešo naudojimo | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Flag_of_the_Soviet_Union.svg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Už užtrenktų durų: 7 šalys, kurios maldavo priimti į SSRS, bet gavo griežtą „ne“
Jei istorija būtų pasisukusi bent kiek kitaip, šiandienos politinis žemėlapis primintų siurrealistinį paveikslą. Nors Sovietų Sąjunga nuolat deklaravo nenumaldomą norą plėsti „socialistinį rojų“ visame pasaulyje, realybė už uždarų durų buvo kur kas ciniškesnė. Maskva nebuvo labdaros organizacija – kai kurios valstybės tiesiog maldavo priimamos į Sąjungos sudėtį, tačiau Kremliaus šeimininkai joms kaskart parodydavo duris.
Kodėl „imperija“ nenorėjo augti dar labiau? Atsakymas paprastas: pragmatizmas, baimė veltis į Trečiąjį pasaulinį karą ir elementarus nenoras prisiimti papildomų „išlaikytinių“ naštos.
Bulgarija: „šešioliktoji respublika“, kuri liko tik svajonėse
|
Bulgarijos lyderis Todoras Živkovas į istoriją įėjo kaip žmogus, pasiryžęs tiesiogine prasme „atiduoti“ savo šalį Maskvai. Jis tai darė ne vieną, o du kartus – 1963 ir 1971 metais. Živkovas tikėjosi, kad tapusi oficialia SSRS dalimi, Bulgarija gaus pigių žaliavų ir amžiną saugumo garantiją.
Tačiau tiek Nikita Chruščiovas, tiek Leonidas Brežnevas šią idėją malšino ironija. Chruščiovas tiesiai šviesiai pareiškė, kad sovietams tiesiog per brangu būtų „maitinti“ bulgarus, o Brežnevas įžvelgė kitą problemą: bendros sienos nebuvimą ir garantuotą konfliktą su kaimyninėmis NATO narėmis – Turkija bei Graikija.
Mongolija: ištikimiausia satelitė, palikta už slenksčio
Mongolija buvo ištikimiausia Maskvos palydovė. Nuo pat 1930-ųjų ši šalis ne kartą oficialiai prašėsi priimama į Sąjungos sudėtį. Mongolai siuntė pagalbą Antrojo pasaulinio karo metais, kartu kovojo prieš japonus ir demonstravo besąlygišką lojalumą.
Kodėl jų nepaėmė? Kremlius bijojo supykdyti „didįjį brolį“ Rytuose – Kiniją. Pekinas Mongoliją laikė savo įtakos zona, tad jos aneksija būtų reiškusi neišvengiamą ir kruviną konfliktą tarp dviejų komunistinių milžinų.
Geopolitiniai atstumtieji: nuo Kinijos iki Angolos
Sąrašas šalių, kurioms Maskva pasakė „ne“, stebina savo geografija:
Kinija: sunku patikėti, bet Mao Dzedongas pirmaisiais valdymo metais rimtai svarstė sąjunginės valstybės galimybę. Stalinas, o vėliau ir Chruščiovas, mandagiai atsisakė. Jie suprato: jei Kinija taps vidine respublika, Maskva praras kontrolę, nes Kinijos masė tiesiog „suvirškins“ sovietų biurokratiją.
Iranas: Stalinas godžiai žiūrėjo į šiaurinį Iraną ir jo naftos telkinius. Tačiau suvokimas, kad toks žingsnis išprovokuos tiesioginį karą su JAV ir Didžiąja Britanija, privertė jį atsitraukti.
Angola: skamba egzotiškai, bet aštuntajame dešimtmetyje marksistinė Angolos vadovybė matė save SSRS sudėtyje. Maskvai tai pasirodė per didelė avantiūra – turėti „respubliką“ kitame žemyne būtų reiškę logistinį košmarą ir garantuotą Trečiąjį pasaulinį karą.
Vengrija ir Lenkija: abi šalys įvairiais istoriniais lūžiais (ypač 1919–1920 m.) balansavo ties įtraukimo riba, tačiau kaskart tam sutrukdydavo arba paties Kremliaus silpnumas, arba įnirtingas pasipriešinimas fronduose.
.png)
