Visas pasaulis kalba, kokie lobiai rodomi Lietuvoje. Dešimtmečius jie buvo laikomi dingusiais (Foto) ()
„Iškart supratau, kad esame istorinio momento liudininkai.“
© Bažnytinio paveldo muziejus (Ekrano nuotrauka) | https://www.facebook.com/photo/?fbid=1607666738035179&locale=lt_LT
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prarastas karūnas, laidojimo skeptrus ir viduramžių monetas jau galima apžiūrėti Vilniuje. Kaip rašo „Popular Mechanics“, Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje naujai atidarytoje parodoje pristato trijų monarchų karališkąsias regalijas, atskleisdamas neatsiejamą bendros Lenkijos ir Lietuvos istorijos paveldą.
Nuo liepos 9 d. Bažnytinio paveldo muziejus kviečia išvysti pirmą kartą visuomenei pristatomas 2024 m. atrastas Lietuvos valdovų Aleksandro Jogailaičio, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės karališkąsias regalijas.
Vilniuje šio lobio istorija prasidėjo 1931 m., kai pavasario potvynis atidengė kriptas po katedra. Prieš Antrąjį pasaulinį karą vertybės buvo paslėptos. 1985 m. rasta dalis katedros lobyno, tačiau pačios karališkosios regalijos vis dar laikytos dingusiomis. Persilaužimas įvyko 2024 m., kai jos buvo rastos suvyniotos į laikraščius. Po daugelio metų, praleistų drėgnoje vietoje, jos buvo trapios būklės, tačiau restauratoriai paruošė jas viešam eksponavimui.
|
Šiandien kolekciją pristato Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje. Institucija pabrėžia, kad tai yra išskirtiniai ankstyvojo renesanso auksakalystės pavyzdžiai.
„Tarp vertingiausių objektų yra Elžbietos Habsburgaitės karūna, auksinė grandinėlė, rasta prie Barboros Radvilaitės, žiedai su deimantais, rubinais ir smaragdais bei medalionas iš unikalios 10 dukatų nominalo monetos, nukaldintos 1533 m. Joje pavaizduoti Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto portretai“, – nurodo „Go Vilnius“.
„Dauguma Lenkijos karališkųjų regalijų dingo XVIII amžiaus pabaigoje, todėl šis atradimas įgauna tarptautinę reikšmę“, – „Popular Mechanics“ teigė prof. habil. dr. Andrzejus Betlejus, Krokuvos Vavelio karališkosios pilies direktorius.
Pasak jo, kai žinia apie Vilniaus regalijas išvydo dienos šviesą, „Lenkijoje ji buvo sutikta su autentišku entuziazmu – iškart supratau, kad esame istorinio momento liudininkai“.
„Kadangi šie daiktai priklausė Jogailaičių dinastijos valdovams, jie turi didžiulę istorinę, simbolinę ir emocinę reikšmę abiejų tautų gyventojams. Dešimtmečius šie artefaktai buvo laikomi negrįžtamai prarastais. Jų atradimas iš naujo yra simbolinis vieno svarbiausių Lenkijos ir Lietuvos istorijos laikotarpių atminimo sugrąžinimas“, – sakė prof. A. Betlejus.
„Asmeninės karališkosios regalijos, sukurtos konkrečiam valdovui, yra itin retos; skirtingai nei laidojimo karūnos, dauguma karūnavimo karūnų buvo perduodamos iš kartos į kartą“, – teigė parodos kuratorė dr. Giedrė Mickūnaitė.
