Jos neprievartavo, neplėšikavo ir, skirtingai nei iliustracijoje, nenešiojo raguotų šalmų. Tačiau vikingų laivuose atsitiktinai atsidūrusios norvegų pelės įsiviešpatavo visose šalyse, kurių krantus buvo pasiekę šiurpiųjų skandinavų laivai. Tokią išvadą padarė šiandien Islandijoje ir Grenlandijoje gyvuojančių naminių pelių mitochondrijų DNR analizę atlikę mokslininkai.

„Akivaizdu, jog jos nusigavo net į Grenlandiją“, – tvirtina Upsalos universiteto (Švedija) tyrėjų grupės vadovė Eleanora Džouns (Eleanor Jones).

Beje, Islandijoje šios pelės sėkmingai tebegyvuoja iki šiol. Tai liudija jų ir vikingų laikų pelių fosilijų DNR palyginimo rezultatai. Islandijos pelių DNR struktūroje dominuoja vikingų laikų pelių struktūros. Taip atsitiko greičiausiai todėl, jog Islandija yra gana izoliuota sala, tad pelių invazijų joje būta gerokai mažiau nei kitose šalyse.

„IX a. ir dabar gyvuojančių Islandijos pelių mitochondrijų DNR struktūros yra identiškos“, – pažymi E. Džouns.

Mažai tikėtina, jog pelės-vikingės galėjo migruoti taip toli į vakarus, kad būtų pasiekusios Niufaundlendą. Manoma, kad šią teritoriją buvo pasiekę ne daugiau kaip 20 vikingų, rašoma „Newscientist.com“. Kaip spėjama, ten jie galėjo pasilikti tik maždaug vieneriems metams. Atmesti arba patvirtinti šią prielaidą tyrėjų kolektyvas galimybės neturėjo, nes nėra rasta tais laikais Niufaundlende gyvenusių pelių liekanų.

Ankstesniais tyrimais E. Džouns jau yra atskleidusi, kaip skandinavų laivuose atsitiktinai atsidūrusios norvegų pelės kolonizavo didžiąją dalį britų salyno ir Airijos sausumos teritorijų.

Komentarai (0)