Jokios 2012-ųjų apokalipsės: atrastas ankstyviausias majų kalendorius (23)
Gvatemalos atogrąžų miškuose aptikti senovės majų civilizacijai datuojami griuvėsiai, kurių sienose aptiktas seniausias iš visų šiandien žinomų majų kalendoriaus egzempliorių. Juodais ir raudonais dažais padengti hieroglifai sienoje paneigia populiarų mitą, jog majų kalendorius baigiasi šių metų gruodį, informuoja „Livcescience.com“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Senovės majai laiką skaičiuodavo ciklų serijomis – 400 metų trukmės ciklas buvo vadinamas baktunu (baktun). Būtent baktunų atradimas paskatino kalbas, jog 2012 m. gruodžio 21 d. majų kalendorius pasibaigs – tądien baigsis trylikos baktunų serija. Anot D. Stiuarto, interpretuoti tai kaip pasaulio pabaigą – nesusipratimas. Majų kultūros tyrinėtojai seniai žino, kad majų kalendorius tryliktuoju baktunu nesibaigia. Po jo seka naujas ciklas – keturioliktasis. Kalendoriuje baktunų yra gerokai daugiau nei 13.
„Jie savo kalendorių sudarė iš 24 laiko vienetų, - aiškina D. Stiuartas. – Mes čia matome tik penkis vienetus, o jie aprėpia išties didžiulį laikotarpį.“
Viename ant sienos aptiktame stulpelyje archeologai suskaičiavo 17 baktunų ciklą. Kitoje vietoje kažkas sienoje išrėžė „žiedo skaičių“ (angl. - „ring number“). Šie užrašai buvo naudojami fiksuoti ankstesnių ciklų laiką – tūkstančius metų atgal. Tyrinėtojai pastebėjo, jog kalendoriuje fiksuojami ir Marso bei Veneros ciklai. Kiekvieno mėnulio ciklo viršūnę vainikuoja dievų simbolis – tai reiškia, jog kiekviena ciklą globoja kokia nors dievybė.
„Majų kalendoriuje baktunų yra gerokai daugiau negu 13“, - pabrėžia D. Stiuartas.
Senovinį „sieninį kalendorių“ archeologai laiko svarbiausiu radiniu Ksultune. Jis yra seniausias toks kalendorius. Anksčiau seniausio kalendoriaus „titulas“ priklausė vadinamajam „Drezdeno kodeksui“ – knygai, datuojamai XI ar XII a. Labai tikėtina, jog tiek sieninis kalendorius, tiek „Drezdeno kodeksas“ kilę iš ankstesnių, jau išnykusių rašytinių šaltinių.
Laiko skaičiavimu itin domėjosi majų karaliai, tvirtina D. Stiuartas. Jų prievolė buvo planuoti ir vykdyti ritualines naujų laiko ciklų atnašas. Sienoje iškalto majų karaliaus vardo archeologams išsiaiškinti nepavyko.
Ksultunas buvo atrastas 1915 m., tačiau iki šiol ištyrinėta mažiau nei 0,1 proc. jo teritorijos, aiškina V. Saturno. Didžiąją dalį senovinio miesto aštuntajame dešimtmetyje suniokojo lobių ieškotojai – didžioji dalis istorinių vertybių pražuvo. Tačiau archeologai kol kas nėra radę senovinio miesto ribų. Kasinėjimus Ksultune finansavo Nacionalinė geografijos draugija.