Istorikas Ilja Lempertas: „Nėra diskusijos, ar lietuviai galėjo būti ne tik aukos“

Vienas iš švietėjiškų padiskutavimų, kad mūsų tikima istorija nėra Lietuvos, tik labai provinciali lietuvių versija. Pritrūko būtent tik to pabrėžto akcento, jog virš 200 tūkst Lietuvos piliečių buvo nušluoti nuo žemės paviršiaus, tačiau niekas čia ir nenori atsiminti kad jie gyveno. Jei TSRS trėmimais nepavyko išvalyti iš sąmonės tam tikros inteligentų grupės, tai naciams labai lengvai pavyko konclagerių sistema ištrinti tautinę grupę. Dabartinės istorijos lipdytojai pasirodo tęsia nacizmo idėjas, trindami realią istoriją, o pakeisdami didvyriškos (ar kaip tik nuskriaustosios tautos) modeliu. Kuris iš tiesų nėra tinkamas pasakoti būtent Lietuvos istoriją, kuri dėl įvairių įvykių niekados nebuvo nesimaišymo zonoje. Jau nuo pat XIV a jau kvietėsi diduomenė įvairių tikėjimų ar tautų atstovus. Teikė jiems privilegijas. Net gi probėgomis užsimenama kokie buvome , tačiau ištarus A, nepabaigiama sakyti B, kas ir kaip ir kokiu būdu pasireiškė. Kokį vaidmenį suvaidino tos prisikviestosios grupės. Kokia gi padėtis buvo toje Lietuvoje.

Nagrinėjama nekalbėjimo tema, o ne pati istorija, nepasimeskit. Apskritai, per trumpas straipsnis norint išnagrinėti šią temą, ir lygus eiliniam nacių/komunistų faktų iškraipymui. Beviltiška situacija, ne vien kaip istoriko, piliečio ar istorijos mėgėjo, bet kaip ir žmogaus atžvilgiu. Neįšvengta žvilgsnio tik į vieną pusę. Nagrinėjama tik ta praeitis kuri atitinka keliamo klausimo iškėlimą (Dėl teismų trūkumo 1941m. - Laikinoji vyriausybė yra vidury karo zonos. Visi buvusio rėžimo elementai turi būti sunaikinti greitai, kitaip pasakius - karo lauko teismas). Vnž, sėkmės nagrinėjant, o aš bėgu už galvos susiėmęs miegot ir gailėtis žmonijos, kad neįmanoma diskutuot neturint kažkokio tikslo.

cukrius, taip išeina, kad ir sovietai, atėjus okupacijai, labai teisingai pasielgė, kad ir vien iš kažkieno kalbų sprendė kas yra "buržuazinis elementas", kurį reikia kuo greičiau pašalinti? Be to reiktu susiprasti kad visiškai neutralios istorijos niekas iš niekur neparašys, pirma reikia subjektyvių požiūrių iš daugelio kampų (bet subjektyvumas turi būti pasvertas).

) ..

ir ką tai keičia? Kabinėjimasis prie nieko? Esmė ne skaičius, o kas ir kaip bei kada.