Lietuvos karybos istorijos atodangos: žiauri, kietasprandė, kariauti įpratusi tauta

pinigai nebūtu išgelbėję nei LDK (kuri turėjo pripažinti lenkų pranašumą) nei ATR (pripažinti kaimynių pranašumą). Visais šiais atvejais nugalėjo modernių idėjų pakaustytos kariuomenės, vadovaujamos rimtų karvedžių ir bent jau vieningos nuomonės valdovų. Tad šiuo aspektu lengviau palyginti istoriją su dabartimi. Nes nei tada nei dabar kariuomenės kaip autoriteto nematome. O didesni pinigai visados gerai nusėda.

LDK kariuomenė iki pat XVIIa. pradžios buvo kur kas geriau ginkluota nei rusų kariuomenė. Kitas dalykas, kad Rusijoje bajoras valdas turėjo tik iki gyvos galvos, todėl turėjo stengtis įtikti, kad valdas gautų ir jo palikuonys (padaryti kažką, kad caras po bajoro mirties vėl „duotų“ turtą tai pačiai giminei). LDK ir Lenkijoje bajoras turtą gaudavo „suvisam“ (t.y. jį paveldedavo). Iš to turim situacija, kad dažnai tie patys rusai mieliau buvo LDK pusėje (nes žmogui sąlygos čia buvo kur kas geresnės), bet iš kitos pusės, Rusijai buvo kur kas paprasčiau surinkti kariuomenę (represyvioms despotinėms valstybėms lengviau kariauti).

Viename dokumente buvo aprašyta, kad prieš "Žalgirio mūšį" Visi Lietuviai/lenkai, bei samdyta kariuomenė, buvo įspėta, kad apsirištų aplink bicą šiaudų kuokštą, todėl aišku, kad Rytų europa ginkluote niekuo nenusileido vakarams, o vakarų ekonominisi pakilimas įvyko vien dėl geografinės padėties... Daugiau šilumos=daugiau maisto=lengviau auginti vaikus=mažiau dirbti ir t.t Bet kažkodėl rytų europa visvien niekuo jiems nenusileido, tubūt žmonės darbštesni buvo..

tik kad skirtumas tame, jog per visą tą laikotarpį LDK tesugebėjo gintis ir tai labai silpnai bei neogranizuotai. Net į ATR buvo įtraukti apiplėšti lenkų ir supratę kad jei kovos, neteks dar daugiau, jei ne visko. Vėliau itin silpni pasirodymai kovojant ATR pajėgose (amžinas vėlavimas į mūšius). Tad išskyrus kelis epizodus, praktiškai nuo Vytauto laikų, tik per stebuklą būdavo pasiekiamos pergalės. Tad šiuo aspektu nelabai yra kuo girtis. Rusais nevadink. Labiau tiktu provoslavų tikėjimo žmonės. Pastarieji būdavo ten kur šilčiau. Kas užimdavo, tam ir būdavo paklusnūs. nei kėlė maištus kai Maskva užėmė Smolenską, nei aktyviai kovojo prieš Lenkijos pajėgas. Beja, kas dėl surinkimo kariuomenės. LDK surinkdavo greitai, tačiau amžini vaidai neleisdavo judėti kariams, amžinas taupymas neretai po mūšio paleisdavo kraštą plėšikaujančius karius namo.

Kažkokių įdomių šaltinių turi. Pasidalinsi? (čia ne sarkazmas).

Atsiversk bet kurią monografiją skirta nagrinėti mūšius ar didesnes asmenybes ir tą rasi. Nužygiuoja į Livinjos karą, po mūšio visus paleidžia namo. Žygiuoja į karą su Maskva, pinigų tikisi prisiplėšti pakeliui. Žygiuoja į Vieną, siaubia viską pakeliui...

Nors ir nenoriu sutikti su kai kuriais tavo vertinimais, bet informacija tikrai įdomi! Ačiū už informaciją ir šaltinius, bandysiu susirasti.

Ne. Dabarties labai įmaišyti negalima, nes per daug amžių smarkiai keitėsi ribos, kur gyveno tautos. http://upload.wikimedia.org/wikipedia/h ... a_13st.png

Bet faktas, kad žemės buvo ne užkariautos lenkų, o karaliaus jiems atiduotos.

Žygimantas gi aiškiai buvo lenkų pusėje. Nerašiau, kad lietuvaičiai savo noru atidavė žemes. Tiesiog kai buvo pirminės derybos - LDK buvo su ~Ukrainos teritorija. Sąlygos netiko - išvažiavo. Tada Žygimantas hop ir užrašė žemes Lenkijai. Tada jau LDK pasidaro vos ne dvigubai mažesnė, reiškia ir galimybės gintis nuo išorinio priešo mažesnės, reiškia dar labiau reikia lenkų pagalbos, reiškia teks su dar daugiau nenorimų sąlygų sutikti. Va taip ir tenka pasirašyti tokią sutartį, kokia ji ir buvo. Tiesiog niekur neteko skaityti, kad buvo kažkokie mūšiai, užėmimai ir pan. (susiję su LDK žemių atitekimu Lenkijai po Liublino unijos)