Prie Saulės miesto archeologai atkasė didžiausią akmens megalitą žmonijos istorijoje

kazkas minejo history chanel nelabai rimtas kanalas nes ten rodo "ancient aliens".Kas cia nerimto??-juk neniekinam mokslininku kurie iskele hipotezes apie big bang ar kad juodoji skyle atrodo kaip rudoji ir pan.nors tai pamascius atrodo ne maziau beprotiska!

Kuri civilizacija buvo pažangesnė: a) Kuri paliko akmeninius kirvukus, kažkokias keramikos šukes. b) Paliko branduolines atliekas, kurios rodo kad civilizacija naudojo iškastini kurą, sugebėjo koncentruoti kad ir Uraną ir t.t Kaip atrodo kuri bus iš tyrinėjimu pripažinta pažangia o kuri ne?

Sito visiskai negalime pasakyti, nes nezinome, kokios butu pagrindines hipotetiskai busimos civilizacijos vertybes. Dabartini Vakaru civilizacijos modeli laikyti absoliuciai teisingu ir vienodai visiems priimtinu yra klaida. Net ir sioje civilizacijoje yra mazumu, nenorinciu sutikti su jos dominavimu. Sutinku su tuo, kad daugumai musu dabartinis Vakaru civilizacijos modelis yra geriausias is zinomu. Bet sakyti, kad po hipotetiniu 100 000 ar 1 000 000 metu isliks butent dabartines vertybes (butent vertybes, o ne technologijos/pastarasias ir sukure naujuju amziu vertybine orientacija) nera tikslu.

Archeologija tyrinėja būtent liekanas. Vienodai priimami tiek kanibalai, tiek nusikaltėliai. Renkant informaciją sėkmingai barbarų ordų pėdsakai fiksuojami ir tyrinėjami. Vertinimas kas kita. Gal ateityje sukios smilkinį už branduolines technologijas ar naftos naudojimą, kaip dabar mums necivilizuotai atrodo pirmykštės akmens ar kaldinimo technologijos. Gal rastus mūsų teisynus skaitys su lengva ironija, kaip mes Hamurabio įstatymus, tačiau tavo bandymai pavaizduoti, kad mūsų laikotarpio nevertins ar bandys ištrinti...

Arnukai, geriau suk i savo megiamas temas. Toki kratini surasei, kad net atsakyti nera i ka. Edit: tiek to jau. Aiskiai lyg parasiau, o tu hipotetineje ateities civilizacijoje sugebi rasti archeologus. Naivu ir tiek.

Archeologų buvo ir bus. Per visą iki šiol buvusią žmonijos istoriją, randame krūvas dokumentuotų faktų apie archeologiją. Nesvarbu jog nemaža dalis senųjų metodų, taikytų dar sakykim Romos laikais, būtu laikomi juodąja archeologija šiais laikais, tačiau faktas lieka faktu, kad besidominčių būdavo. Taigi, jei hipotetiškai neištrauksim, kad išnykstam ir čia atvyksta nauja ateivių pamaina, nėra abejonių jog renkančių ir analizuojančių bus.

O as, Arnai, tikrai nemanau, kad visada buvo ir bus tokiu, kaip tu. Yra viskam savas laikas. Ir vel viska sprendi "savo" civilizacijos remuose kalbedamas apie hipotetine ateiti. Parasyk dar ka nors. Susikonspektuosiu. Edit: ir is kur istraukei, kad tarp civilizaciju, kurias skiria n metu, butinas perimamumas?

1) Ką laikai civilizaciją (keli pavyzdžiai ir mums žinomos istorijos, nuo kada ką atskiri) 2) Kas yra "laikas"? 3) Ką laikai "perimamumu"? Pradžiai šie trys fakteliai, kuriuos sukonkretink, kad būtu galima kažką su tavimi kalbėti. Nes dabar tavęs neina suprasti, iki kokio lygio fantastikos nusiritęs esi.

Daug aiskintis, o algos uz tai nemoka. Matau, kad kai kuriose pazinimo srityse ne visi vienodai sutaria. Tai gi - mano pirmas postas arba priimtinas, arba ne. Neketinu kazko irodineti. Literaturos sarasa tuo klausimu galiu pateikti (kokio tipo zinias nulemia vertybine orientacija, o is siu ziniu gimsta atitinkama civilizacija/juk senoves Graikai jau galejo isvystyti technini moksla, bet jie liko prisirise prie kitokiu vertybiu). Nori diskusiju-i AZ skype. Stebina mane, kad cia kai kurie, tame tarpe ir tu, is paprasto dalyko istisas paklodes suraso. Edit: i tuos tris klausimus (punktus) atsakymo Wiki ar zodyne paieskok. Edit2: o su kuo man kalbeti, ponuli, as renkuosi.

Aidai, tavo arogancija smirda, užvedei sisteminę diskusiją, o pats bėgi į krūmus, fe. Mėginau sugrąžint diskusiją į "temą", jūs pasirinkot įdomią šalutinę liniją ir nevystot. Nuvylei Aidai. Mano trigrašis į temą. Kas nutuokia apie medžiagų fizines savybes įvairiuose temperatūrų deapazonuose, turi žinoti, kad pakūrus vėjuotą dieną papirusų laužą apie valandą ant granito, jo kietumo ir skalumo savybės keičiasi iki tokio laipsnio, kad jis n esunkiai apdirbamas ir brondziniais įrankiais.

Aciu, Enzim, uz komplimenta. Geresniais laikais gal ir padiskutuosime.

- Bet pakaitintas granitas atvėsęs neturi buvusių tvirtumo sąvybių.. p.s. .. kas link tempimo su svirtimis ir skriemuliais, tai matematiškai įmanoma gauti pakankamą jėgą iš priimtino žmonių kiekio, bet man visai nežinoma, kokia tuometinių laikų virvė turėtų būti, kuri atlaikytų 1000 tonų eilės įtempimą? Augalinės kilmės virvės ir vienos tonos nelaikytų..

Na indijoj rasta branduolinio sprogimų pėdsakų Mohenjo-daro. Sanskrito tesktuose netgi berods pats įvykis aprašytas, kas darėsi, kaip viską nušlavė, kaip gelbėjosi žmonės ir ką?

O kodėl svoris tokia sudėtinga forma užrašytas: Juk tai paprasčiausiai 1650 tonų ir 1240 tonų.

Romėnai statybininkai puikiai išmanė skridinių sistemų panaudojimą, turėjo visą sistemą nuožulniųjų plokštumų, svertų ir net naudojo krumpliaračius perdavimo pavarose. Kai aš pirmą kartą pamačiau Didžiąją Tibro malūnų kaskados rekonstrukciją, tai pirma mintis, buvo: "Ką čia tie romėnai darė su ta medine turbina". Jie puikiai išmanė jėgos poveikio vietos ir vektorinio jėgos skaidymo fiziką, bei medžiagų naudojamų kėlimui, vilkimui, ridenimui, slydimui ribines galimybes, o tai leido jiems sukurti vadinamą" impulsinį" transportavimo metodą, kai trumpais, bet stipriais tam tikru ritmu atliekamais jėgos poveikiais buvo galima išjudinti ir transportuoti milžiniškus net ir mums dabar, masės statybinius blokus. Jei gerai pamenu iš mokyklos fizikos kurso, tai traukiant kanapiniu lynu trumpais impulsais didele jėga, gali viršyt net kelis kartus virvės atsparumo ribą neiššaukdamas jei gerai pamenu- plastinės deformacijos. O jei tų virvių šimtas ir būgnui mušant ritmą gali sukurt stebuklą:).

enzim, romėnai patobulino graikų atradimus. Bene pirmasis skriemulių sistemą sumąstė ir panaudojo Archimedas. Tačiau tikėtina jog ir iki tol tam tikriems darbams būdavo pasinaudojama "palengvinančiomis" priemonėmis

Visiškai su tavim sutinku Arns, nenorėjau išsiplėst. Kultūros savo pasiekimus perduodavo viena kitai: romėnai perėmė daug iš graikų, graikai iš egiptiečių ir hetitų, hetitai iš babiloniečių it t. t.

vystyti didelių projektų, tačiau išties istorija rodo tam tikrų žinių perdavimo trūkių keičiantis anuometinėms civilizacijoms.