Kaip mes gyvenome prieš 25 metus: kai kurie dalykai dabar atrodo neįtikėtini

o tai kur tos visos prekes budavo? ar nepagamindavo an viso svieto? ar tiesog rusu darbininkai gerdavo vodka ir niekas nedirbo? raso kad tuoletinui poperui buvo deficitas, tai jug ji kaskur gamindavo ar pirma pasimdavo aukstuomine kiek jiems reike ir tik tada eilinemiems pilieciams leisdavo apsipirkt.

O kiek realus atlyginimas pakilo?

(Atspindi tų laikų požiūrį darbo kokybę, parodo valdymo efektyvumą.)

Atlyginimų palyginimas, tai visiškai nelogiškas. Nuo kada yra lyginami nominalūs atlyginimai?

Kaip galima atsakyti į tokį abstraktų klausimą? Anais laikais visi turėjo pinigų, bet nebuvo kur tų pinigų išleisti. Automobiliai ir kiti vertingesni daiktai buvo parduodami tik pagal paskyras, juvelyriniai dirbiniai iš tauriųjų metalų— plačiosioms masėms nepasiekiami. Žemės sklypai neparduodami, importo iš Vakarų jokio. Dažno technikos entuziasto asmeninėse dirbtuvėse buvo tik įrankiai, kuriuos jis „parsinešė“ iš savo darbovietės, nes parduotuvėse tų įrankių paprasčiausiai nebūdavo. Vienas didelis juodas deficitas viskam. Jei iš jūsų šiandien atimtų automobilius, telefonus (ne tik mobilius, bet ir laidinius), kabelinę televiziją, internetą, kompiuterius, o iš parduotuvių lentynų 90% asortimento, tai iš lietuviško 300€ MMA jūs gyventumėt kaip karaliai ir dar juodai dienai liktų.

Planinėje ekonomikoje pinigai nėra tokie svarbūs kaip kapitalizme ir dėl to sukelia daugiau problemų nei jų trūkumas. Pinigai ar jų pakaitalai atsirado labai ankstyvame žmonijos vystymosi etape ir lydėjo visą laikotarpį, o jų atsisakymas sudaro labai daug nepatogumų. Kai žmonės pamato, kad norint gerai gyventi reikia ne uždirbti, o atstovėti eilėje, o stovėti kartais reikėdavo po kelis dešimtmečius ir nemokamo buto ar paskyros automobiliui nesulaukti, išreikalauti, išprašyti, duoti kyšį, žmonės nustoja dirbti ir tai sukelia daug problemų. TSRS laikais praktiškai prapuolė specialistai ir sąžiningas darbas. Sakykim buvo laikoma, kad po bulviakasio laukuose paliekama apie 1/3 bulvių, TSRS laikais tik ukrainiečiai gamino savos kūrybos lengvąjį automobilį ZAZ, o paskui dar blogesnę Taurija, greičiausiai tokia buvo ir TSRS visa karinė technika. Kas dėl pragyvenimo lygio, tai yra valstybių, kur valdo net monarchas, kurio asmeninis turtas sutampa su valstybinių (laikai iki konstitucinės monarchijos), bet turi labai daug naftos ir žmonės gyvena gerai. O kas dėl Lietuvos ekonominių pasiekimų, tai Lietuvoje (pagal 2013 m. Pasaulio banko duomenis) BVP sudarė 14172 JAV dol. žmogui, bet Lietuva neeksportuoja energetinių resursų. Rusijoje BVP sudarė 14621 JAV dol. bet jos 77 proc eksporto energetiniai resursai. Tokioje buvusioje TSRS respublikoje kaip Tadžikistanas, kur didelis gimstamumas, jinai toli nuo išvystytų vakarų valstybių ir neeksportuoja energetinių resursų BVP vienam gyventojui 872 JAV dol. vienam žmogui, tai dar mažiau nei Š. Korėjoje.

Su viskuo sutinku, tačiau man užkliuvo grietinės kainos ir atlyginimo santykis. Grietinės tikrai netrūko, ir jos kaina buvo 10 kapeikų. Vidutinis atlyginimas 110rublių. taigi gali įsigyti 1100 grietinės indelių. o dabar vidutinis atlyginimas -> 800eurų (ne padauginau??), o grietinė kainuoja apie 1,3eur. (http://www.produktukainos.lt/?mid=93) taigi gali įsigyti 615 grietinės indelių. (2kartus mažiau) o čia viskas po 25metų! Kai grietinės pakavimas/gamyba automatizuota auščiausiame lygyje ir su didžiule konkurencija prieš akis. Nuomonės?

o nauji "žiguliai" atstovėjus eilę kainavo atrodo 8k kiek bet kadangi eilės ilgos ir tt o mašinos norisi tai tėvas pirko 5m senumo už 14k rublių.. skaičiuok pats... džinsinis moteriškas kostiumėlis (kelnės plius švarkelis) 200 rublių baldai ir kt vėl kosminės kainos...

) iš kurios galėtumėm pasiimti trūkstamas lėšas, tai visi tie gamybos kaštai gula ant vartotojų pečių. p.s. Kaip anais laikais, tai taip ir šiandien niekas nenori dirbti už dyką.

prisimenu anuos laikus ne itin gerai, nedaug man ir teko tame laikmetyje gyventi, bet siaubingas eiles parduotuvese, trinancius sandalus ir "getras" prisimenu idealiai mano tevai tais laikais buvo pasiturinys, pinigu niekada netruko, tik va nebuvon nei partiniai, nei komunizmo subinlaiziai, tai viska tekdavo (ne)pirkti parduotuvese... gyvenome Pasvalyje, miestelis su 10000 gyv. tai ten parduotuvese apart pieno, duonos ir kartais slapenkos aisku nebuvo nieko absoliuciai, tai kai reikedavo kokio naujo rubelio, vykdavai i Ryga, Bauske, Siaulius, Panevezi, Kauna, Vilniu... nuvykdavai, parvykdavai nieko negaves, na nors strimeliu is Rygos visada parsivezdavo tevai DD pats simboliskiausias prisiminimas tai pirmoje klaseje, atejo ukvedys ir vietoje kujo ir pjautuvo uzkabino Vyti. Nuo to momento viskas pradejo keistis nematytais tempais, gyvenimas pagerejo labai smarkiai. Nepriklausomybe yra dovana!

1) Vidutinė alga 110 rublių? Čia jau padauginai. 2) Įtariu grietinė tada nebuvo supakuota į gražų indelį? 3) Vat ko ko, tai pieno pagamindavo SSRS, tai jo kaina buvo mažesnė santykinai. Tačiau ar tik pienu gyvas esi?

Tuo metu negyvenusiam tiesiog sunku suprast ką reiškia pasakymas "tuščios lentynos". Viena vertus buvo labai paprasta - parduotuvėje gali gaut 2 rūšių duonos (balta "Klaipėdos", arba juoda "Kauno"), 2 rūšių pieno (galiojimas baigiasi rytoj ir šiandien, arba jei nepasisekė, tuomet vienos rūšies - galiojimas užsibaigė vakar), grietinės (panašios rūšys kaip ir pieno), kelių rūšių konservų, druskos, sviesto, dar šio bei to. Cukraus paskutiniais tsrs metais jau tik pagal talonus. Tokį produktą kaip majonezą gaudavo kelis kartus per metus įstaiga ir jį padalindavo keliems laimingiesiems burtų keliu. Kartą bevaikštinėjant su močiute po Vilnių pamatėme didelę eilę, kuri buvo nusidriekusi net lauke. Močiutė tuoj pat susigaudė - liepė man stot į eilę (5-iamečiui) ir nieko neužleist, o jei kas bandytų jėga užlįst - garsiai rėkt, o pati į parduotuvę klausinėt - "ką duoda"? Pasirodė bananus. Atstovėjom pusketvirtos valandos, pavėlavom į traukinį ir nepaisant to buvom baisiai patenkinti. Apskritai bananus vaikystėje teko valgyti 3 kartus ir dar vieną kartą juos mačiau pas kaimyną. Tėtis pasakojo kaip pas mus atsirado sekcija "Kaunas". Jo bendradarbiui elektrikui labiau rūpėjo bonka, negu sekcija, bet kaip darbininkui jam paskyra atėjo žymiai anksčiau. Tėtis už 400 rb pirko iš jo paskyrą, o dar už 600 rb pačią sekciją, kai atstovėjo eilėje balduose. Jau kiek vėliau kai tėvai norėjo pirkti "Klevą", per kažkur išgirdo, jog šią savaitę turi atvežt į Kauno baldų parduotuvę. Nuėjus jau buvo organizacinis komitetas, kuris visus išgirdusius ir norinčius registravo į eilę. Nepaisant to, kad registravaisi, teko budėt pakaitomis kelias paras. Kas nebudėjo - to eilė praėjo, nors ir "registravosi". Va toks vat "smagus" gyvenimėlis buvo. Kas bando pasakot kaip tada buvo gerai, tai arba durnas, arba dirbo ck arba gauna pinigus už pasakas "kaip tada buvo gerai".

Laurynas19 TSRS laikais tik grietinės indelis kainavo 10 kap. o grietinė su indeliu gal kokie 0,37 rub. Įdedu grietinės indelio nuotrauką, jinai pirma iš kairės: https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%D1 ... t_jars.jpg O čia radau apie kainas TSRS laikais: http://soveticus5.narod.ru/85/ceny.htm

Tuoj Vytautas ateis ir paaiškins kaip "prie Rusų buvo geriau" .

Nors kaime nebuvo taip blogai. Traktoristas už bonką išdirbo žemės rėžiuką, daržovių turi.. kiaulę užaugini ant vogtos kombikormos, malkos kainavo juokingai.. ko daugiau reikia..

Dabar dirbant traktoristu turėsi ne ką mažiau. Tik va kiti, kurie dirba sudėtingesnius darbus gali turėti daug daugiau. O dar jei protingai leis pinigus... Tada jau iš viso. Kodėl jis, taškydamas pinigus negalės nusipirkti geros mašinos, o kitas taupydamas galės? Gi neteisinga!

Tėvas pasakodavo kaip skaičiuodavo darbą SSRS laikais. Tėvas buvo buldozerininkas, kiek jis darbo skaičiuodavo ne pagal atlikta darbą, o pagal sunaudota kurą. Kad visi butu lygus ir nebūtu geresnių, reikiama sunaudoti degalų kiekį skaičiuodavo pagal tai kiek degalų sunaudoja asmuo pirma karta įsėdęs į buldozerį. Tuo tarpų turintys darbo patirties degalų sunaudoja kur kas mažiau. Bet kadangi sunaudoji mažiau degalų vadinasi arba nedirbi, arba save laikai geresnių už kitus. Tiek vienas, tiek kitas buvo baudžiamas. Todėl visi senbuviai degalus išpildavo į griovį, kad butu sunaudota degalų tiek kiek numatyta jų sunaudoti pagal darbo instrukcijas.

Tai jei jau pasakojimai apie efektyvumus, tai kepyklose esantys receptai buvo totalus briedas. Pagal tuos receptus nieko nesigaudavo. Turėdavai nuimti kiaušinių ir cukraus, kad gautųsi. Kadangi produktų negali likti, turi juos neštis namo. Jei nesineši - praneš, kad vogi produktus. Jei nešies, paklusi sistemai ir darysi tą patį, ką ir kiti daro. Beje, dar prieš 15 metų (jau dešimtmetis, kaip Lietuva buvo nepriklausoma) iš mėsos kombinato mėsą pakiais po 10kg mesdavo per tvorą kasdien kaip laikrodukai.

Bent jau paprastiems darbininkasm, kurie dirbdavo prie gyvulių ir laukuose, tai nebūdavo pasaka, nes sveikatą tik padėdavo žmonės. Bent jau pas mus, tai net vaikus vesdavosi suaugusieji, kad tie padėtų ir viską spėtų.

Tai, kad Baltijos šalyse režimo pasikeitimas sutapo su nepriklausomybės paskelbimu, yra stiprus psichologinis efektas. Įdomu, ar kokie lenkai ar čekai irgi taip pat neigiamai vertina komunistinę praeitį.