Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Josifas Stalinas tikėjosi užgrobti vieną iš didžiųjų Japonijos salų, tačiau JAV prezidentas Harry S. Trumanas tam pasipriešino. Kas nutiko tą įtemptą 1945 metų vasarą? Apie tai rašo „Foreign Policy“ žurnalistas Sergey Radchenko.

1945 metų rugpjūčio 24-osios naktį, apie 23 val., sovietų strateginiai bombonešiai buvo pasiruošę kilti iš karinės bazės šalia Tolimųjų Rytų uosto Vladivostoko ir skirsti į rytus, per Japonijos jūrą, Hokaido salos link.

Tikslas – nušluoti nuo žemės ten dislokuotus Japonijos kariuomenės dalinius.

Apie 5 val. ryte į karinę operaciją turėjo įsitraukti du sovietinių kareivių pulkai, o per kelias dienas – dvi pėstininkų divizijos.

Raudonosios armijos daliniai turėjo perskrosti Hokaido salą pusiau ir galiausiai ją užgrobti.

Tokį mūšio planą buvo parengęs Ramiojo vandenyno laivyno vadas admirolas Ivanas Jumaševičius.

Raudonoji armija neturėjo tokios desantinių operacijų patirties kaip amerikiečiai, tačiau „sovietų Normandijai“ jau buvo pasiruošta neblogai: tonos bombų, naujausi lėktuvai, okupacinės pajėgos, povandeniniai laivai, rinkę žvalgybinę informaciją aplink Hokaido salą.

Sovietai jau skandino japonų laivus, kurie šalia Sachalino salos gabeno pabėgėlius.

Japonijos kariai buvo išblaškyti ir skendo besiartinančio pralaimėjimo chaose.

Antra pagal dydį Japonijos sala turėjo strateginę reikšmę.

Jeigu Raudonoji armija būtų užėmusi Hokaidą, tai šis Ramiojo vandenyno baseinas būtų virtęs „sovietų ežeru“.

Gali būti, kad iki šiol strategiškai svarbūs vandenys priklausytų ne Japonijai, o Rusijai.

JAV įsikūręs Wilsono centras, atliekantis istorijos tyrimus, šią savaitę atskleidė, kad Kremliaus diktatorius J.Stalinas planavo didelę Japonijos salų okupaciją.

J.Stalinas bijojo JAV ginklo?

1945 metų rugpjūčio 16 dieną Vašingtonas gavo žinutę iš Maskvos. Diktatorius J.Stalinas išreiškė „kuklų norą“ užimti Hokaido salą. Tai turėjo sukelti įtampą H.Trumano administracijoje, tačiau nesukėlė.

Dar prieš kelis mėnesius JAV gynybos departamentas perdavė prezidentui informaciją, kad sovietai ruošiasi užimti Hokaido salą ir net dalį didžiausios salyne Honšiu salos.

Tai buvo vadinama grėsme, nes naujasis pasaulio agresorius Sovietų Sąjunga būtų įsitvirtinusi Ramiojo vandenyno baseine palei Japoniją.

Nepaisant grėsmingų aplinkybių, J.Stalino noras užimti salas nesukėlė įtampos amerikiečiams. Priešingai – JAV prezidentas H.Trumanas tiesmukai atrėžė, kad salų sovietai negaus.

„Dėdulė Džo“, kaip tuo metu amerikiečiai vadino J.Staliną, pasvėrė JAV argumentus ir sustabdė planuojamą karinę operaciją.

JAV istorijos tyrinėtojai sako, kad tokį Kremliaus nuolankumą nulėmė 1945 metų rugpjūčio 6 dieną ant didžiausios Japonijos salos numesta atominė bomba.

Naujasis ginklas leido amerikiečiams nustatyti naujus santykius su sovietais, o kartu – išgelbėjo Japoniją nuo tokio šalies suskaldymo, kaip sovietai įvykdė Korėjoje.

Gali būti, kad šiuo metu Hokaido ir kitos didelės japonų salos sudarytų kokią nors „socialistinę japonų liaudies respubliką“ ar kitokį politinį darinį, primenantį Šiaurės Korėją.

Skubino sovietų mokslininkus

Viena iš istorijos versijų teigia, kad H.Trumanas ryžosi numesti bombą ant Hirošimos, o vėliau ir ant Nagasakio, nes norėjo parodyti J.Stalinui amerikiečių sukauptą galią.

Esą tai buvo tarsi ženklas, kad Kremlius neturi galingiausių pasaulyje ginkluotųjų pajėgų ir privalo pereiti prie diplomatinio dialogo su JAV.

Tačiau ši versija yra sunkiai tikėtina – J.Stalinas jau seniai žinojo, kad amerikiečiai ir britai kuria ypač galingą ginklą.

Sovietų diktatorius nurodė žvalgybos tarnyboms surinkti kuo daugiau informacijos, o komunistų mokslininkams – pradėti tyrimus ir kuo skubiau pasivyti JAV karinę galią.

Moksliniai tyrimai buvo daromi net su gyvais žmonėmis.

Išsamiau apie tai skaitykite čia.

Komentarai (17)