Vienas garsiausių mūšių viso pasaulio karybos istorijoje: kaip tris kartus mažesnė Lietuvos etmono vadovaujama kariuomenė sutriuškino švedus (Video)

ATR istorija gali būt puikus kontraargumentas visiems minkštagalviams, suokiantiems, kad valstybė gali būt be kariuomenės. Straipsnyje minimas mūšis šlovingas. Bet kokiomis apverktinomis priemonėmis jis rengtas? Valstybei jau buvo nusispjaut ant savos kariuomenės, pavieniai patriotai turėjo valstybės interesus ginti savo ištekliais. Praėjus dar kažkiek laiko to jau nebe pakako ir kur kas protingesni kaimynai pasidalino tokią palaida bala virtusią "valstybę"

Slovinga musu LDK istorija...amzina slove visiems kovotojams uz Lietuva.

Praėjo dar keli amžiai iki valstybė išnyko, bet esi teisus, valstybė neatsigavo po dviejų smūgių. Šio mūšio laikotarpiu sukeltų nesėkmingų karų, dėl kurių vėliau ATR siautė švedų ir rusų tvanai bei dėl to atsiradusių nepriteklių, kurie prisidėjo prie 17-o amžiaus viduryje kilusio siaubti valstybę maro epidemijos.

Maras siautėjo ir kitur, taip kad nebūtų labai unikali ATR bėda. Esminė priežastis vis tiek buvo tiems laikams į visišką anarchiją išsigimusi "demokratija", kai valstybės centralizuotos jau praktiškai nebuvo ir kiekvienas bajoras šeimininkavo savo valdose kaip norėjo (na, gal prižiūrimas stambesnio "viercho", kuris o bet tačiau kadangi buvo vietinis karaliukas, galėjęs spjauti į valstybę).

Pjovėjas, tu ignoruoji faktą, kad ATR, savo valia, nuo 1600 iki 1629 m. kariavo su švedais, 1605-1618 m. karas su Maskvos kunigaikštyste, 1620-1620 m.su Osmanų imperija, 1632-1634 m. vėl su užpulta Maskvos kunigaikštyste, 1654–1667 m. karas dėl Ukrainos teritorijų su Rusija, 1655-1660 m. įsivelta į antrąjį Šiaurės karą su Švedija, 1666 – 1671 m. karas su Krymo totoriais, 1671-1676 ir 1683 - 1699 karai su Osmanų imperija... Valstybės iždą sunkė tokie konfliktai, ypač kai nemaža dalis buvo nesėkmingi, ir po rusų-švedų tvanų iš centrinių vietovių buvo išnešta daugybė turto. Pirmą kartą sugalvota rekrutu sistema tik 19 amžiuje, kas buvo salyginai pigi profesionalų kariuomenė, o iki tol karius tekdavo arba šaukti (bajorų luomą ir jų atsivedamus baudžiauninkus) arba samdyti. Tad tokios pajėgos puldamos buvo dar dar,jas masino grobis, bet gintis ir ž9žti dėl nieko ne per daug samdiniai ar ūkininkai norėjo. Visiškos centralizacijos niekas neturėjo tuo metu Europoje. ATR buvo išskirtinė tik tuo, kad jie tiesiogiai rinko karalių, ir tas turėjo pasirašyti sutartį tartis su bajorais. Ar tai tragedija? Kalbamuoju laikotarpiu, 1642–1651 įvyko Anglijos pilietinis karas, po trumpo Cromwelio respublikos gyvavimo, nuo 1660 m. Anglijoje vėl atsiranda monarchija, tačiau su labai panašiai apribotomis teisėmis į valdymą, daug galių perleidžiant parlamentui. Ar reikia priminti jog nuo to laiko Anglijos galia vis augo ir ji tapo gana sėkminga imperija?

Nereikėtų lygint su Anglija. Ten centrinė valdžia buvo. Nors ir vadinosi Ministru Pirmininku, o ne karalium. Nekeičia esmės. Buvo valstybė, o ATR atsirado anarchija.

Ech, dar kartą. Bent įsivaizduoji ką reiškia "centrinė valdžia"? Angliją taip pat tuo laikotarpiu valdė karalius pasirodymams, ir iš kilmingųjų sudarytas parlamentas. Beje, daug vėliau, 18 amžiuje sudarant Anglijos-Škotijos unijos aktą, pastarieji atsisiuntė Liublino unijos dokumentus, išanalizuoti kaip tokias valstybių sąjunga sudaryti (nebūtu anglai, be precedento teisės). Ir iš vis atkreipk dėmesį, anglai buvo po pilietinio karo, po labai nekokios respublikos anarchijos. kalbėti apie kažkokią "buvo valstybė" tam laikotarpiui visai netinkamas žargonas.

Tai ar aš sakau, kad būtent tuo metu (mūšio) jau ATR buvo išskydus? Aš sakau, kad procesas buvo prasidėjęs. Ir be abejo, buvo kelių veiksmų pasekmė tas silpnumas. Būtent kelių, o ne vien tik karų. Nes karai tais laikais tai lyg ir +/- pastovi politinė būsena buvo. Visoj Europoj.

Karai ir politinės sutartys. ATR pasidalinta per 3 kartus, visų ją supusių kaimynių. O tai net to meto standartais buvo labai neįprastas reiškinys.

ne nu taip ištraukinėjant iš konteksto sakinius tai visko galima prirašyt. Turėjo Chodkevičius finansuot kariuomenę, kariaujančia dėl valstybės interesų savo lėšomis? Taip/ne? Ar tai rodo, kad valstybėje prasidėjus palaida bala? Mano nuomone taip. Dėl karų, kaip nuolatinės politinės būsenos replikavau imdavas VISOS Europos konrtekstą, o ne vien atskirą ATR epizodą norėdamas pasakyt, kad suverst valstybės silpimą vien karams gal ir galima iš dalies, bet tai nėr vienintelė priežastis, nes kariavo beveik visi ir ųiuo požiūriu visi vienodas sąlygas turėjo. tai buvo veiksnys, bet jį arba atsverdavo (stipri ekonomika, visuomenęės susitelkimas ir pan.), arba sustiprindavo (chaosas, vidinių interesų konfliktai ir pan.) kiti. ATR atveju antrieji buvo dominuojantys. Turbūt neprieštarausi? Tai klausimas ar čia pradėjom ginčytis dėl ginčo, ar kažkokios esmės?

Žinoma sutinku. Tik matai, tu truputi į viską žvelgi per šių dienų prizmes. Veiksniai teisingi, bet priežastys kitoniškos. Būtent tą aš ir bandau parodyti lygindamas su anglais. Abiejų šalių karalių valdžia buvo apribota, ir jie turėdavo pasirašyti sutinką apriboti savo galias. Abi tuo laikotarpiu nebuvo centralizuotos. Abejose buvo nepatenkintos pusės (Lenkija-Lietuva, Anglija-Škotija). Matyt nereikėtu pabrėžtinai priminti, jog po pilietinio karo nebuvo ramu, monarchistų silpno karaliaus idėja nežavėjo, buvę respublikonai nebuvo patenkinti jog vėl grąžinamas karalius... Vertindamas tai, nežiūrėk vien į rezultatus, ir nedaryk klaidingų sprendimų jog ATR buvo didesnis chaoso katalizatorius nei pvz pas anglus, žiūrėk kaip jie suvaldė tą chaosą. Dabar tu iškart bėgi per amžius ir lygini rezultatus, nusilpusi valstybė ir tapimas imperija bei teigi jog visi kariavo, tad tai maždaug įtakos nedarė.