Ilgą laiką buvo manoma, kad seniausi žmonės Lietuvos teritorijoje pasirodė maždaug prieš 14 tūkstančių metų, kai atšilo ir ištirpo ledynai. Tačiau netikėtas radinys apvertė šią teoriją aukštyn kojomis.

Klaipėdos universiteto archeologijos profesorius Algirdas Girininkas kartu su savo komanda, rado įrodymą kad pirmųjų žmonių pėdsakai nusikelia net prieš 43 tūkst. metų.

Apie tai laidoje „Istorijos detektyvai“ papasakos Virginijus Savukynas.

Prieš keletą metų netoli Gargždų, Šniaukštų karjere buvo aptikti keli radiniai. Vienas iš jų buvo šiaurės elnio rago dalis. Ją apžiūrėję profesionalūs archeologai aptiko neabejotinus žmogaus apdirbimo pėdsakus. Iš šiaurės elnio rago buvo pagamintas dirbinys.

Radiokarboniniai tyrimai buvo atlikti net trejose užsienio labaratorijose ir jie patvirtino, kad šiam dirbiniui – maždaug 43 tūkstančiai metų. O tai reiškia, kad prieš tiek metų Lietuvos teritorijoje gyveno žmonės. Tad mūsų istorija „paseno“ beveik 30 000 metų. 

„Šitas radinys yra svarbus ir Europos istorijai. Be abejo, sukluso archeologai, kurie domisi seniausiu paleolito laikotarpiu. Jie sako, kad tai yra vienas įdomiausių dalykų.

O kodėl įdomu? Tai, kad to laikotarpio žmogus, kuris gyveno prieš keturiasdešimt tūkstančių metų, ir tas žmogus, kuris čia gyveno prieš dvylika tūkstančių metų, naudojo tokio tipo dirbinius“, – pasakojo V.  Savukynui laidoje „Istorijos detektyvai“ prof. Algirdas Girininkas.

O ką žmonės su tuo dirbiniu prieš 43 tūkstančius metų veikė? Tai buvo kūjelis. Jo paskirtis galėjo būti įvairi.

Profesorius Algirdas Girininkas linkęs manyti, jog tokiu įrankiu buvo apdirbama oda. Taip pat jis galėjo būti panaudojamas ką nors kalant, tarkime, kuoliukus į žemę. Galbūt jis galėjo būti naudojamas ir medžioklėje: jai patogu apsvaiginti šiaurės elnius tuomet, kai jie vandeniu persikelia iš vieno kranto į kitą. 

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: lrt.lt

Komentarai (6)