Kam romėnams buvo reikalingas Gintaro keliu keliavęs Baltijos auksas? (Video) ()
Auksaspalvis gintaras buvo vertinamas dar akmens amžiuje. Yra ženklų, kad juo buvo mėginama prekiauti. Apie jį Homeras kalba „Odisėjoje“: karaliaus rūmai buvo išpuošti variu, auksu, gintaru, dramblio kaulu ir sidabru. Archeologė Marija Gimbutienė mini Penelopę, nešiojusią gintaro ir aukso vėrinius. Gintaras minimas ir Biblijoje. O štai prekybiniai keliai tarp Romos imperijos ir vadinamojo „barbariškumo“ žemių, teritorijoje į šiaurę nuo Dunojaus, nusidriekė I a. po Kristaus ir gavo mistiškai skambančio Gintaro kelio vardą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Gintaro kelias prasidėjo Karnunto mieste Panonijos provincijoje. Tai viena iš Padunojaus provincijų, kuri atliko labai svarbų vaidmenį Romos imperijos ekonomikoje. Karnuntas buvo pasienio miestas, jame buvo daug amatininkų, pirklių, nes tai buvo vienas iš prekybos centrų“, – pasakoja archeologas Mykolas Michelbertas.
Pasak archeologo, į Karnuntą vedė prekybos keliai, einantys iš vakarinių Romos imperijos provincijų iki pat Juodosios jūros. Prekybos keliai vedė ir kita kryptimi – iš Karnunto į aisčių ir baltų žemes.
Kelias į Karnuntą buvo itin reikšmingas aisčių, sūduvių, galindų ir kitoms baltų gentims. Ne tik dėl to, kad juo buvo galima išgabenti Baltijos „auksą“, bet ir dėl to, kad juo į mūsų teritoriją buvo atgabenami pirmieji romėniški daiktai, tapę akivaizdžiais istorijos liudytojais.
Daugiau apie Gintaro keliu keliavusį Baltijos auksą - video reportaže nuo 00:42
„Tai didžiulės sparninės segės, kurių aukštis maždaug 17–18 cm. Taip pat I a. antrosios pusės romėniškos monetos, emalio ir stiklo karoliai. Reikia pasakyti, kad, jau prasidėjus nuolatiniams prekybiniams ryšiams su Romos imperija, į aisčių ir baltų žemes buvo vežama ir spalvotųjų metalų žaliava, iš kurios vietos amatininkai gamino įvairius papuošalus ir kitus buitinius daiktus“, – apie Gintaro keliu gabentus daiktus pasakoja M. Michelbertas.
Didelės reikšmės turėjo ir tiekimas priešinga kryptimi – gintaro žaliavos ir gaminių eksportas į Romos imperiją. Gintaro panaudojimas buvo kuo įvairiausias.
