Sunkiai suvokiama, bet abejingų nepaliekanti Japonija: kaip tikri Azijos „barbarai“ tapo pasaulio lyderiais

Japonijos, Singapuro, Korejos ir Kinijos sekmes istorjos turi viena bendra dalyka-visose valstybe vaidina labai didziuli vaidmeni tiesiogiai kisdamasi i ekonomika. Valstybe nustato ilgalaikuis prioritetus, sukuriai valstybines imones (arba viesas-privatus partnerystes) tiems prioritetams igyvendinti. Taip gime Korejos plieno, o veliau ir laivu statybos, mikroprocesosiu, auto ir kitos pramones. Tas pats ir su Singapuro oro linijom, visa Japonijos auto ir robotikos industrija. Skirtingai, nei mes iprate girdeti, didziausios Azijos sekmes istorijos nera atviros neo liberal ekonomikos. Visur valstybe yra dominuojantis veikejes, visur yra nacionalistines ekonomikos (auksti tarifai importui, butinybe tureti vietos partnerius ir pan.).

Ne visai teisingai. Šių šalių sėkme lėmė smarkiai paplitęs patriotiškumas bei darbštumas ir atsakingumas. Be patriotiškumo valdžioje butu daug savanaudžių kurie iš bet kokių valstybinių investicijų norėtu gauti sau naudos. Butu milžiniška korupcija, dėl ko valdininkai pardavinėtu savo parašus. Dėl to jokie valstybės priimami sprendimai neneštu naudos valstybei. Darbštumas - jau buvo daug straipsnių apie Japonų darbštumą, dėl ko jie net miršta nuo išsekimo. Tai gal ir nėra gerai pačiam asmeniui, bet tai yra gerai valstybei. Per trumpa laiką jis valstybei uždirba daugiau nei Lietuvis ir valstybei nereikia mokėti jam pensijos. Nes mirė nuo išsekimo jos nesulaukęs. Atsakingumas. Jis Lietuvoje praktiškai ne egzistuoja, valstybiniame lygmenyje. Įstatimai priimami pagal nuotaiką ir praėjus porai mėnesių po jų priėmimo reikia juos taisyti. Tai ne tik kainuoja milžiniškus pinigus valstybei, bet ir kelia chaosą valstybėje. Norint vystyti bet kokia veikla yra reikalingas stabilumas, bet kai priimami įstatimai pagal kuriuos neįmanoma dirbti ir juos dar tenka taisyti kiekvienais metais, tai labai neigiamai veikia verslą. Todėl rytų valstybės kurios pasiekė sėkmės ekonomikoje yra svarbiausi šie tris elementai. Pažiūrėk į Š. Korėja. Ten valdžia žiūrį, tik kad jų dievaitis gerai gyventu, o ne šalis. Įstatimai priimami ne atsakingai, bet kaip jų dievaitis panorėjo. Tad net kai 100 proc. viską valdo valstybė, vis tiek gaunasi Š. Kaip ir SSRS laikais.

RE: Shinigami Yra tiesos pas tave. Bet klausimas, kokiu keliu eiti Lietuvai, lieka neatsakytas.. Jei, kaip tu sakai, salies gyventojai yra atsakingi ir darbstus-tada butu galima kopijuoti Azija. Kitas kelias, kuris man irgi patinka, yra maksimaliai mazinti valdzia, t.y. eiti Sveicarijos pavyzdziu. Ten, pvz, kas 4 menesius yra referandumai, kur sprendziama eile svarbiausiu klausimu, salis, realiai sudaryta is daugybes mini saliu (kantonu) su savo kalba, mokesciu sistema ir kitais dalykais. Oficiali salies valdzia-tik del spalvos, prezidentas rotacijos budu paskirimas kasmet is 7 "ministru", kurie turi vienoda galia. Prezidentas, skiriasi nuo ministro tik titulu ir tuo, kad tais metais jis atstovaja sali uzsienyje. Visa reali valdzia yra savivaldoj, o dar tiksliau-pas zmonis. Kai nera stiprios valdzios, nera ka ir del ko papirkinet-nebera ir korupcijos. Taip pat nera del ko skustis, nes visi sprendimai yra priimami paciu pilieciu. Filosofiskai, man cia pats geriausias salies valdymo modelis! Ir, ziurint i Sveicarija, akivaizdu, kad jis labai ismintingas ir efektyvus-zmones jau kelis kartus nubalsavo pries stojima i ES, pries visas karines organizacijas ir pan. Gyvenimo kokybe-auskciausia pasaulyje.

Kokiu keliu eiti Lietuvai ar kitai šaliai, niekas negali pasakyti. Nes tai priklauso nuo daug skirtingu faktorių (nuo šalies geografinės padėties, nuo šalies piliečių mentaliteto, nuo šalies išteklių ir t.t.). Tas kas tinka vienai šaliai, greičiausiai netiks kitai šaliai (šiai taisyklei priklauso net ir tavo minėtas Šveicarijos pavyzdys). Net jei Lietuvos piliečiai butu darbštus, atsakingi ir patriotiški - tai nereiškia, kad Azijos variantas tiktu Lietuvai ir niekada nesakiau, kad tai tiktu Lietuvai. Sakiau, kad tai yra vieni iš svarbiausių faktorių Azijos šalims. Aš minėjau valstybini sektorių tik todėl, kad jis labiausiai įtakoja šalies padėtį, bet ne dėl to, kad tik jis prastas, o privatus geras. Nes kaip ne karta esu minėjau, verslininkai ir valdininkai ant medžių ne auga. Ir tikrai nėra taip, kad tik blogi asmenys jais tampa. Kokia visuomenė, tokie ir verslininkai ir valdininkai. Man taip pat labiau patiktu, kai šalis butu suskirstyta į mažesnius elementus su savais vidiniais įstatimais ir panašiai, nes tai leistu žmogui rinktis kuri tvarka jam labiau patinka ir persikelti ten gyventi. Nes niekada nebus taip, kad visu pažiūros sutaptu. Dabar vientisoje valstybėje tenka konkuruoti, imtis kompromisų ir panašiai kad skirtingos pažiūros susilietu ir nei viena pusė nėra pilnai patenkinta. Tiesioginis valdymas sumažintu korupcija, bet tam reikia aktyvios visuomenės kuri domėtus politiką. Jei visuomenės dauguma nesidomi ir užsimerkia pirštu beda, tada nieko gero taip pat negausi. Nes tai bus tik loterija ir kaip bet kurioje loterijoje dauguma pralošia ir tik vienetai laimi. Todėl tiesioginiame valdyme ypač didelę svarbą turi šalies piliečių mentalitetas. Filosofiškai - geriausio nėra yra tik tinkamiausias.Čia kaip evoliucija. Sakoma kad išlieka tik stipriausi. Stipriausi - tai ne fiziškai stiprus, bet geriausiai prisitaikę prie esamų sąlygų. Bet jei sąlygos pasikeis, tai tie stipriausi taps silpniausi. Todėl neturiu žalio suvokimo kas Lietuvai geriausiai tiktu. Žinau, tik kas man labiausiai patiktu. Bet ar tai tiktu Lietuvai negaliu pasakyti.

Lietuviai darbštūs, protingi, atsakingi, išsilavinę, patriotiški, pozityvūs, linksmo būdo. Kilmingiausia tauta Kitos tautos to neturi, todėl nuolatos niekina lietuvius, pavydi... "Tas kas tinka vienai šaliai, greičiausiai netiks kitai šaliai" - tipiškas išsisukinėjimo pavyzdys. Surenki geriausias praktikas iš kitų šalių ir turi super valstybę. Lietuvos valdžioje lietuvių nėra. Peace

Industrializacijos pradžioje tos valstybės apie kurias kalbama laikėsi izoliacinės politikos, neleido pigesnėms ir geresnėm užsienio prekėm nuvaryti į bankrotą vietos gamintojų, ko pasekoje jie iškilo iki pasaulinių korporacijų, prie to prisidėjo ir valstybės dotacijos, bei eilės vėlesnių instrumentų, bet pradžių pradžia, rinkos gynyba. Pas mus rinka nebuvo ginama, todėl nesusiformavo konkurencingas verslas, bankai pas mus tik dėl pasipelnymo, o kaimo vietovėse dešimtys tūkstančių hektarų fiktyviai nusipirkę užsieniečiai, o jiems dirba lietuviai, už superpigiai. Todėl nemanau, kad dabartinė centralizacinė, bei globalizacinė politika yra teigiama skurdžioms šalims