Mokslininkai tyrinėja Ispanijos pilietinio karo kapavietes Ispanijos šiaurėje. Radinių jau aptikta įvairių, tačiau labiausiai nustebino dešimtys puikiai išsilaikiusių smegenų. Kaip taip nutiko, kad drėgnoje žemėje buvusios smegenys per daugiau nei 80 metų visiškai nesuiro? Nors radinys suglumino mokslininkus, paaiškinimas jau rastas.

Netoli Burgoso kasinėjama kapavietė iš esmės savo radiniais mokslininkų per daug nestebina. Žinoma ir kada ji atsirado, ir kas joje palaidota – pilietinio karo dalyviai. Tačiau puikiai išsilaikiusios smegenys nustebino ir visko mačiusius. Vietovė itin drėgna, pakankamai šilta, o nuo palaidojimo praėjo daugiau nei 80 metų. Visi kiti minkštieji audiniai suiro taip, kaip ir įprasta tame regione, o štai smegenys išliko.

Mokslininkai aiškina, kad prie to prisidėjo tobulas aplinkybių sutapimas. Nors Ispanijoje šilta, toje vietovėje temperatūros yra šiek tiek žemesnės už vidurkį, o nuo palaidojimo praėjo daugiau nei 80 metų, šios aplinkybė iš tikrųjų padėjo išsaugoti smegenis. Tiesa, dabar jos yra 20-30% savo originalaus dydžio.

Karo aukos kape palaidotos 1936 metų vasarą. Molingas gruntas ir lietus tarsi sulėtino kūnų irimą. Jie pamažu neteko drėgmės ir traukėsi, o gruodį savo struktūra jau tikriausiai priminė muilą. 45-iuose iš 104 kapų susiformavo vadinamasis „kapų vaškas“ –žmogaus riebalų sluoksnis, kuris natūraliai padengia palaikus aplinkoje, kurioje yra mažai deguonies. Ši medžiaga apsaugojo kūnus nuo irimo, tačiau bėgant laikui rūgštus dirvožemis pasiekė palaikus ir jie pradėjo irti.

Tačiau kaukolė apsaugojo smegenis nuo dirvožemio poveikio ir jos išliko. Daug mažesnės nei buvo prieš 80 metų, tačiau visos detalės ir bendra struktūra vis dar pastebima. Beje, viename kūne išliko ir kitas organas – širdis.

Komentarai ()