Nuo Antrojo pasaulinio karo baigties jau praėjo daugiau nei septyniasdešimt metų, tačiau tai buvo toks įvykių gausus laikas, kad mažai girdėtų faktų apie šį karą tikriausiai nepritrūksime dar ilgam.

Štai keletas jų:

• Jungtinių Valstijų sausumos pajėgos (US Army) Antrojo pasaulinio karo metu turėjo daugiau laivų nei Jungtinių Valstijų karinės jūrų pajėgos (US Navy).
• Pirmieji Sąjungininkų išsilaipinusių Normandijoje paimti į nelaisvę kariai buvo korėjiečiai. Kaip jie ten atsidūrė? Jų istorija labai ilga ir nelaiminga. Pirmiausiai korėjiečiai buvo paimti į nelaisvę Japonijos karių ir verčiami kariauti jų gretose. Vėliau juos į nelaisvę paėmė sovietai laimėję mūšius prieš Japonus. Kaip ir japonai, sovietai juos vertė kovoti savo daliniuose. Sovietų daliniams su korėjiečių gretomis pralaimėjus prieš vokiečius,  korėjiečiai atsidūrė Vokietijos daliniuose ir buvo verčiami su vokiečių kariais priešintis Sąjungininkų išsilaipinimui Normandijoje. Sunku patikėti, bet šiame įvykių verpete jiems kažkaip pavyko išlikti gyviems.
• Vienas pirmųjų žingsnių, kurių ėmėsi JAV kariuomenė vos dislokavusi savo dalinius Šiaurės Afrikoje, buvo trijų Coca-Cola gamyklų pastatymas ir įrengimas.
• Didžiausia tikimybė žūti amerikiečių kariams buvo tarnybą atliekant karinėse oro pajėgose. Vidutinė žūties tikimybė siekė 71 procentą.
• Didžiąją dalį nacių Waffen SS kovinių dalinių karių sudarė visai ne vokiečiai o kariai beveik iš visų Europos šalių ir net Indijos (nuotr).
• Galima numanyti, jog paskutinis faktas lietuviams girdėtas geriausiai: karių gyvybė Sovietų kariuomenėje buvo laikoma praktiškai beverte. Bent 500 vokiečių lėktuvų buvo numušta sovietų pilotams paprasčiausiai į juos trenkiantis ir žūstant drauge su priešo pilotu. Tuo tarpu minų laukai buvo išminuojami „kojomis”, per juos pasiuntus žygiuoti sovietų karius. Tokia karybos strategija buvo užtikrinama nežmoniškomis represijomis. Apie tai Stalinas net sarkastiškai yra pasakęs, jog esą žmogus turi būti labai drąsus jei drįsta pasipriešinti ir „netapti Raudonosios armijos herojumi”. 

Komentarai (2)