Nejaugi vienas garsiausių Lietuvos partizanų buvo KGB agentas? Vokiečių istorikas apie tai, kaip iš tikro reikia vertinti tokius teiginius ir iš vis, kaip reikia diskutuoti apie istoriją

Normalioje demokratijoje, tokios durnos bobos paistalai liktų kur nors kamputyje, niekam neįdomūs, o jos knyga būtų perkama ant pirštų skaičiuojamu tiražu. Žurnalistai jai padarė paslaugą, davė jai ko ji troško- daug dėmesio ir dar nuskriaudė- atėmė knygą. Dabar visur galės skųstis, kaip Lietuvoje vyrauja vieni fašistai ir žydšaudžiai. Rusijos propagandos aparatui net piršto prikišti nereikėjo. Bravo (lėtas plojimas).

Ji skandalingus pranešimus naudoja tam, kad užsidirbti daugiau babkių. Perlenkė lazdą, pati kalta. Uždarbio iš tokio piarinimosi atėmimas – tinkama bausmė.

1. Ji nekelia diskusijos. Išsitraukusi visiems seniai žinomus faktus ji juos pateikė be jokio konteksto. Dalį jų išsitraukė visiškai selektyviai (pvz., Vanago teiginius "teisme"). 2. Valdžia neuždraudė jos knygų pardavinėti. Tokį sprendimą priėmė privati leidykla - komercinė įmonė. Tai jos vienašališkas sprendimas, niekas negali jai drausti jo (ne)daryti. 3. Pati Vanagaitė sakė, kad leidykla gali tas knygas nors ir sudeginti. Tai kam dabar vaidint auką? 4. Niekas nedraudžia pačiai Vanagaitei savo knygų išleisti kitoje leidykloje arba, geriau, asmeninėmis lėšomis. 5. Beje, naujausia jos knyga nėra susijusi su šiais jos teiginiais.

- : 1. tokie teiginiai tolygūs kaltinimams, todėl jie turėtų būti pilnai ir aiškiai pagrįsti prieš viešinant. Gal tuomet išvengsime neapykantos sklaidos visuomenėje; 2. teiginių tikroviškumo įrodymas turėtų būti jo skleidėjo, o ne kaltinamojo pareiga ir tai turėtų būti PRIVALOMA PAREIGA esant ieškovo reikalavimui, o ne PRISIDENGINĖJIMAS žodžio laisve; 3. Demokratija - tai nereiškia jog sakau ką noriu, demokratija - tai reiškia jog galiu reikšti savo nuomonę, bet už ją privalau prisiimti atsakomybę.