Kaip iš tiesų atrodė Jėzus? Žmonės jo išvaizdą keitė pagal savo skonį, tačiau mokslininkai pateikia realiausią versiją

Visų pirma, prieš svarstant štai tokius klausimus, reikėtų įsidėmėti, kad tai yra asmenybė, kurios egzistavimą paremia grynai teologiniai šaltiniai + 2 paminėjimai nepriklausomų autorių veikaluose, iš kurių 1 yra didžiąja dalimi klastotė. Visi šaltiniai apie šį personažą parašyti žmonių, gimusių po jo numanomos mirties, o net jei laikysime, kad paminėjimai nepriklausomų autorių raštuose yra nenuginčijamai autentiški, visai gali būti, kad jie tiesiog aprašo idėjas, kuriomis tais laikais buvo plačiai tikima. Teologiniai šaltiniai su istorija turi mažai ką bendra. Pačiu geriausiu atveju tai yra mitologiniai kūriniai su istoriniais motyvais. Apie kokius nors archeologinius radinius, patvirtinančius Jėzaus istoriškumą, negali būti nė kalbos. Tačiau istorikams tokių rašytinių šaltinių pakanka, nes istorija nėra tikslusis mokslas. Tai ir spėliojimai, kaip galėjo atrodyti Jėzus, yra grynos spekuliacijos – kažkiek geresnės nei pasvarstymai, kokių gabaritų turėjo būti Nojaus laivas...

Šiaip dauguma istorikų sutinka, kad Kristus, kaip istorinė asmenybė, egzistavo. Žinoma, pačiuose šaltiniuose yra misticizmo, kartais gana keisto neišmanymo, falsifikacijų... Nepriklausomų šaltinių yra tikrai ne du. Jis minimas Talmude, taip pat Tacito, Flaviaus Iosepho Svetonijaus, Lukiano, Talijaus, arabų šaltiniuose. Sunku patikėti, kad Kristaus egzistavimas (kaip krikščionybės pagrindas) nebūtų neigiamas Korane, romėnų šaltiniuose, kurie tuo metu buvo religiniai konkurentai. Matyt, tuo metu nebuvo didelio pagrindo abejoti jo realumu (pati idėja buvo iškelta tik XVIII a.). Nereikia galvoti, kad to meto istorikai buvo mažiau sąžiningi, rašė išgalvotus dalykus vien todėl, kad gyveno prieš tūkstančius metų. Sokrato idėjos irgi buvo aprašytos tik po jo mirties, bet mes net neabejojame Sokrato realumu, nepaisant to, kad jis nepaliko jokio rašytinio šaltinio. Dėl istorijos moksliškumo galima kažkiek abejoti, bet archeologija yra tikrai gana tikslus mokslas. Jei seniau amžius buvo nustatomas tik pagal kultūrinius sluoksnius, tai šiais laikais pasitelkiama daug sričių: etnologija, numizmatika, heraldika, paleobotanika, geologija, radiometrija. Pats studijuoju mediciną, tai teko mokytis ir osteologijos, antropologijos - galiu pasakyt, kad kartais atrodo neįtikėtina, kiek daug galima pasakyti apie žmogų turint vienintelį jo kaulą! Jau nekalbant apie minkštuosius audinius, jei tik jie išlieka.

Deja, archeologija mums Jėzaus klausimu negali pasiūlyti absoliučiai nieko, tik klastotes.

Jėzus buvo stalius. Reiškia buvo geros sveikatos, tvirto sudėjimo. Mokėjo manipuliuoti ano laikmečio žmonėmis, tad buvo ir charizmatiškas oratorius. Gebėjo sutelkt minias, apgint savo nuomonę, todėl turėjo būt ir geras kovotojas. Tiesiog pranašesnė asmenybė savame laikmetyje. Ir tik vėliau Jėzus pradėtas vaizduoti pagal to metoporeikį, tas jo vaizdas tebekaitaliojamas, biblija vis atnaujinama, evoliucija ne tik kinų fabrike, Vatikanas irgi dirba

Reikia turėti nepaprasto įžūlumo, kad galėtum tikėtis, jog forume neatsiras nė vieno, skaičiusio Lukiano "Peregrino mirtį". Tiems, kas nesuprato - Lukianas, gyvenęs 125-180 mūsų eros metais (pats tinkamiausias momentas nustatyti Jėzaus istoriškumui), pasakoja vieno prasimanyto avantiūristo gyvenimo istoriją ir viso labo pamini krikščionių bendruomenę kaip būrelį lengvatikių, kurie gyvena pagal mokymą kažkokio žmogaus (Lukianas nežino jo vardo), savo laiku nukryžiuoto "už naujo apreiškimo įvedimą". Tamstai čia kažkur kvepia istoriškumo įrodymu?

, kada atskleisi savo žinias Ia semitų-chamitų dielektologijoje, morfologijoje ir pateiksi skirtumus tarp, pvz., 30 CE gramatinių skirtumų 5 km spinduliu aplink Galilėją ir 100 CE Palestinos? Absoliučiai visi nors kiek gerbiami semitistai sutinka, kad net XXI a. neegzistuoja technologija ar mokslininkų komanda, galinti sufalsifikuoti to laikmečio (30-50 CE) naratyvą taip nepriekaištingai tiksliai, ką jau bekalbėti apie II-IIIa. mažaraščius klajoklius. Ir dar, kiekvienais metais apie tą laikotarpį sužinoma vis daugiau mokslinių faktų, ir kaskart naujos analizės tik dar tvirčiau patvirtina kiekvienos atskiros frazės kilmę iš konkretaus regiono ir konkretaus laikmečio. Skirtumai labai subtilūs: tarsi vieną frazę būtų užrašęs 1974-tais kolūkietis iš Kazlų Rūdos, o kitą 1978 taksistas iš Pilviškių, bet aiškiai matai, kad tai ne Šakiai, ne Marijampolė ir juolab ne 2000-tųjų Vilnius. Prieš gerą pusę amžiaus niekas net neįsivaizdavo, kad kiekvieno sakinio autorystę bus įmanoma atsekti taip tiksliai, o tuo labiau - tamsiųjų amžių pasakoriai, kuriems apskritai neegzistavo toks dalykas kaip gramatika, lingvistika ar statistinė analizė.

Konkrečiai Lukianą paminėjau, nes juo remiasi Josh McDowell (taip pat ir kiti krikščionybės tyrinėtojai). Jo pagrindiniai argumentai dėl istoriškumo nėra labai įtikinami: Lukianas buvo pagonis, bet Kristaus egzistavimo įrodymą priėmė rimtai, aprašė įvykius gana detaliai (žinoma, tai nėra pirminis šaltinis) be satyros, pats Lukianas to, tikriausiai, labai detaliai netyrinėjo, tačiau Kristaus nukryžiavimu neabejojo (ten taip pat remiamasi ir laiškais). Žinoma, tai nėra labai stiprūs įrodymai, bet tikėtis gauti geresnių iš to laikmečio tikriausiai neverta. Žinoma, Lukiano darbai nėra geriausias istoriškumo įrodymas. Reikia žiūrėti į visumą bendrai, o ne išimti kelis sakinius iš konteksto. Dauguma istorikų sutinka, kad istorinė asmenybė (tikrai ne tokia, kokia aprašoma Biblijoje) egzistavo. Tiesiog sunku įsivaizduoti, kad šaltinius falsifikuotų ir apie Kristų rašytų tiek daug autorių iš skirtingų regionų (Graikijos, Romos, Arabijos). Kokia prasmė minėti Jėzų Korane, jeigu jo sudarytojai abejotų egzistavimo realumu? Be to, jei Kristus būtų visiškai išgalvotas, Bibliją rašę žmonės būtų sukūrę palankesnį Kristaus įvaizdį (pavyzdžiui, jis buvo žydas, o tuo metu žydai nebuvo vertinami labai palankiai). Taip pat negalima sakyti, kad nėra visiškai jokių archeologinių duomenų - Judėjoje atrastas kalkmenio blokas, kuriame minimas Poncijus Pilotas, jo sąsajos su Tiberijumi. Lygiai tą patį aprašo ir Tacitas.

Nieko jis neatskleis, nes nei jis archeologas, nei lingvistas ir šiaip kai kuriose srityse užstrigęs ties max. viduriniu išsilavinimu. Tik toks gali nuvertinti istoriją kaip mokslą ir prisatyti save kaip labai progresyvų ir galintį vertinti kitus. Paradoksas, kad tokie "pažangūs" ir "apsišvietę" šauks nuo stogų savo NUOMONĘ ir patingės gilintis ar tikrai ką šaukia yra 100 % tiesa. Tingės pažvelgti į problemą iš įvairių pozicijų, panagrinėti kur įsitikinimų formuojami "atradimai" ir interpretacijos, o kur faktai. Dažnai populiarioji istorija būna apaugusi mitais ar šių laikų vertinimais, kas visiškai būtų nesuprantama anuomet. Pvz. kaip lenkų kavalerija puolė vokiečių tankus, kad didžiųjų atradimų laikotarpiu prieskonius naudodavo nustelbti pašvinkusios mėsos dvoką ar plokščios žemės mitas viduramžiais ir t.t. Beje šiais laikais kaip niekad istorijoje pilna "flat earth" tuščiagalvių. O jei dar atsivers vieno iš Lietuvoje labai populiarių dienraščių puslapį, kur parašyta, kad indėnai prieš 2 mln. metų gyveno Amerikoje.... Baisu, net pagalvoti ką apie mus rašys XXII a. istorikai...

Kokį dar palankesnį įvaizdį galima duoti herojui, jei ne paties dievo sūnaus? Pačioje pradžioje krikščionybė buvo laikoma judaizmo atšaka, tai natūralu, kad ir sektos įkūrėjas turėjo būti žydas. Dėl Poncijaus Piloto istoriškumo klausimo niekas nekelia.

ir pagal čia surinktus įrodymus galima spręsti kad toks asmuo tikrai egzistavo.

Egzistavo ar ne Džošua Nazarietis koks skirtumas. Absurdas tame, kad ta sekta peraugo į masinę smegenų skalbyklą ir vis dar veikia vos ne pilnu pajėgumu ir 21a.

Na ar gražu pirmą savo pasisakymą pradėti patyčiomis? Išsimokslinęs dar nereiškia, kad ir kultūringas ... Ar toks Kristus egzistavo, tikrai taip, panašu, jog ir ne vienas. Zingerio manymu tuo metu jų buvo koks geras 100 - kiekvienam didesniam kaimui po Kristų. Ir vardai galėjo būti tokie patys skirtingų pranašų... Ar jis-jie ką turi bendro su krikščionybės pateikiamu "vaizdeliu"? Panašu, kad nieko arba labai mažai... Evangelijos tiesiogiai susijusios su Kristaus gyvenimu, kanonizuotos 4, viso priskaičiuojama nuo 70 iki 100. Tomis 4-iomis pasitikėti neverta - stipriai "božnycos" cenzūruotos. Iš tų likusių bendras vaizdas nesiklijuoja, labai jau jos prieštaringos, kai kurios net Kristaus nemini... Teko skaityti diplominį darbą apie nekanonizuotas evangelijas...

Norėčiau tuo pasidomėti. Ar tą diplominį (arba šiaip ką nors kažkiek patikimo) galima kažkur rasti internete?

Nesusipratusiems norėčiau priminti, kad tiesų reikia pradėti ieškoti ne nuo religinės propagandos svetainių, tokių kaip https://www.biblicalarchaeology.org/ Šiek tiek apie straipsnyje minimą Joan E. Taylor – ji pagal išsilavinimą visų pirma yra teologė.

istoriškumą.

Tokiais archeologiniais įrodymais gali pagrįsti ir senovės graikų dievų panteono egzistavimą, Troja vienok buvo, ir Trojos karas buvo, reiškiasi ir jame dalyvavę dievai buvo

tvirčiausias įrodymas yra patys krikščionys. Turėtum būti kvailys jei guldytum galvą už tą ką žinai esant apsišaukėlį ir melagį. O paguldė galvas visi NT minimi pirmieji Jėzaus pasekėjai. Pirmojo krikščionių vadovo kapas yra po Petro bazilika. Krikščionių žudynės ir persekiojimai yra esminis skirtumas nuo anuomentinių ir šiuolaikinių sektų ir "cargo cults".

Sakai istorikai abejoja? Wikipedia: Most scholars of antiquity agree that Jesus existed. Net šaltiniai numesti, jei nori paskaityt plačiau. In a 2011 review of the state of modern scholarship, Bart Ehrman (a secular agnostic) wrote: "He certainly existed, as virtually every competent scholar of antiquity, Christian or non-Christian, agrees" B. Ehrman, 2011 Forged : writing in the name of God ISBN 978-0-06-207863-6. p. 285 Robert M. Price (an atheist) who denies the existence of Jesus agrees that this perspective runs against the views of the majority of scholars: Robert M. Price "Jesus at the Vanishing Point" in The Historical Jesus: Five Views edited by James K. Beilby & Paul Rhodes Eddy, 2009 InterVarsity, ISBN 0830838686 p. 61 Michael Grant (a classicist) states that "In recent years, 'no serious scholar has ventured to postulate the non historicity of Jesus' or at any rate very few, and they have not succeeded in disposing of the much stronger, indeed very abundant, evidence to the contrary." in Jesus by Michael Grant 2004 ISBN 1898799881 p. 200 Jesus Now and Then by Richard A. Burridge and Graham Gould (April 1, 2004) ISBN 0802809774 p. 34 Aišku, ir wikipedia nėra visada tiksli, bet šiuo atveju ji bent atspindi vyraujančią nuomonę. Labai panašiai rašoma ir lietuviškoje wiki: "Šiuo metu beveik visi istorikai vieningai sutaria, kad Jėzus Kristus tikrai egzistavo ir buvo istorinė asmenybė". Manau, dabar jau neverta ginčytis bent dėl ekspertų nuomonės. Žinoma, galima teigti, kad tai buvo tik krikščionių paskleista legenda, bet tuomet reikia pripažinti, kad Tacitas ir kiti senovės istorikai arba buvo ne visai sąžiningi arba labai nekompetetingi, jei bet kokias paskalas užrašydavo kaip gryną teisybę. Tacitas užėmė gana aukštas pareigas ir neabejotinai turėjo priėjimą prie valstybės archyvo. Galbūt tenai ir aptiko įraša apie kažkokio žydų mesijo nukryžiavimą. Tacitas "Analuose" labai konkrečiai nurodo Poncijų Pilotą (prefektas prie Tiberijaus), kiek vėliau randami ir archeologiniai įrašai su jo paskyrimo metais (26 - 36 CE). Tai vėlgi yra arba atsitiktinumas arba Tacitas sąmoningai falsifikavo, kas yra menkai tikėtina, nes nepanašu, kad jis būtų simpatizavęs krikščionims. Deja, bet Tacitas nenurodo pirminio šaltinio, tiesiog tuo metu tai nebuvo įprasta. Tačiau šiuolaikiniai istorikai "Analus" laiko gana patikimu šaltiniu (gali pasiieškoti ir daugiau argumentų, kodėl). Dėl graikų dievų panteono nereikia maišyti realybės ir mitų. Juk Tacitas nerašo kaip Jėzus prikelia Lozorių ar paverčia vandenį vynu. Jei rašytų, jo, kaip istoriko, autoritetas iškart smuktų. Imtume abejoti visais jo darbais, bet jis aprašo tik pačią egzekuciją. O įrašas apie tai tikėtina buvo padarytas, galbūt net diplomatinis. Minima ir prefektas, vietovė, laikmetis, konkretūs asmenys. Tokio tikslumo nerastume, sakykim, Heraklio žygdarbiuose. Reikia skaityti istorikų nuomones ir vertinimus, o ne rėkti, kad aš žinau geriau už visus tyrėjus, net neįsigilines į šaltinius. Ir žiūrėti į pateikiamus faktus, o ne profesiją (nu ir kas, kad teologas?) ar kitus asmeniškumus. Aišku, kad dauguma žmonių tyrinėjančių šį lauką vienaip ar kitaip susiję su religija, nes tai jiems artimesnė sritis. Jei pradėsime kritikuoti jų profesiją bus vos ne argumentum ad hominem. Tuomet galime "nurašyti" ir juristą E. Hablį, vargoniniką-muzikos mokytoją V. Heršelį, vaistininką H. Švabę...