Iki šiol tai buvo tik legenda, bet tikriausiai tai tikra tiesa: kažkada katalikų bažnyčiai vadovavo popiežė Joana – pirmoji ir vienintelė bažnyčios vadovė (3)
Viduramžių laikus menančios legendos byloja, kad kažkada katalikų bažnyčiai vadovavo popiežė Joana – pirmoji ir vienintelė bažnyčios vadovė. O dabar, atlikus senovinių sidabrinių monetų analizę, atsirado pagrindo teigti, jog legendos yra pagrįstos faktais ir popiežė iš tiesų egzistavo, rašo livescience.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Viduramžių legendos byloja, kad popiežius vardu Jonas arba Jonas Angelas (Johannes Angelicus), bažnyčiai vadovavęs IX a. viduryje, iš tiesų buvo moteris – popiežė Joana. Pavyzdžiui, XIII a. pasakojimas, užrašytas dominikonų vienuolio Martino, gyvenusio Lenkijoje, teigia, kad popiežė Joana pastojo ir pagimdė bažnyčios procesijos metu.
Bet iki šiol istorikai nesiliauja diskutuoti – ar popiežius, vardu Jonas Angelas iš tiesų egzistavo, o jeigu ir taip – ar tai buvo vyras, ar moteris. Abejonės iš dalies kyla dėl to, kad popiežių tapatybių istorija IX a. viduryje buvo labai suvelta. Pavyzdžiui, seniausioje išlikusioje oficialios ankstyvųjų viduramžių popiežių biografijų knygos „Liber Pontificalis“ kopijoje „popiežius Benediktas III apskritai neminimas“, – sakė naujausio tyrimo autorius, Flinderso universiteto (Australija) archeologas Michaelas Habichtas.
Išsiaiškinimas, ar popiežė Joana realiai egzistavo, ne tik išspręstų religinę bei istorinę mįslę, bet ir taptų rimtu pagrindu šiuolaikinei diskusijai apie moterų vaidmenį bažnyčioje. „Debatai apie moterų įšventinimą bažnyčioje vis dar vyksta“, – sakė archeologas.
Dabar M. Habichtas kelia hipotezę, kad simboliai, iškalti ant viduramžiškų monetų, parodo, jog popiežius Jonas Angelas iš tiesų galėjo egzistuoti, taigi, visai reali galėjo būti ir popiežė Joana. „Šios monetos tikrai pakreipė padėtį tikros, bet nuslėptos istorijos naudai“, – tvirtina mokslininkas.
Šio klausimo nagrinėjimą M. Habichtas pradėjo tada, kai vykdė kitą, nesusijusį mokslinį darbą – Romoje palaidotų popiežių kapaviečių tyrimus. „Iš pradžių ir aš tikėjau, kad Joanos istorija yra fikcija, tačiau kai atlikau išsamesnius tyrimus, vis labiau ryškėjo galimybė, kad ši legenda nėra šiaip pramanas“, – sakė jis.
M. Habichtas išanalizavo sidabrines monetas denjė, kurios viduramžiais cirkuliavo Vakarų Europoje. Jų pavadinimas kilo iš senovės Romos sidabrinės monetos – denaro – pavadinimo.
Denjė, kuriuos ištyrė M.Habichtas, buvo nukaldinti su Frankų imperatoriaus vardu vienoje pusėje ir popiežiaus monograma – simboliu, sudarytu iš popiežiaus inicialų – kitoje. M. Habichtas sutelkė visą dėmesį į monetas, kuriose esančios monogramos anksčiau buvo priskiriamos Popiežiui Jonui VIII, kuris vadovavo bažnyčiai 872–882 metais.
Archeologas tvirtina, kad nors kai kurios monetos iš tiesų buvo su popiežiaus Jono VIII monograma, kiek senesnėse monetose monograma buvo reikšmingai kitokia. „Monograma, kuri gali būti priskiriama vėlesniam popiežiui Jonui VIII, turi reikšmingų skirtumų bendrame dizaine ir raidžių išdėstyme“, – sakė M. Habichtas.
Tad gali būti, kad tos monetos buvo dedikuotos kitam popiežiui Jonui – Jonui Angelui, arba, galimai, popiežei Joanai, teigia M. Habichtas. Jis pažymėjo kelis istorinius šaltinius, kurie nurodė, kad popiežė Joana bažnyčiai vadovavo nuo 856 iki 858 metų. Pavyzdžiui, metraštininkas Conradas Botho yra užrašęs, kad popiežius Jonas 856 metais karūnavo Liudviką II kaip Šventosios Romos imperijos valdovą.
„Monogramos buvo šiandieninio parašo pirmtakas. Todėl tikriausiai turime savotišką popiežės Joanos parašą“, – sakė monetas tyręs mokslininkas.
Taip pat M. Habichtas kelia hipotezę, kad į IX a. vidurio popiežių seką taip pat reikėtų įtraukti Leoną IV, vadovavusį nuo 846 iki 853 metų, kurio sostą paveldėjo Benediktas III, vadovavęs iki 855 metų, tuomet jį pakeitė Jonas Angelas, vadovavęs iki 858 metų, o po to popiežiumi tapo Nikolajus I, bažnyčiai vadovavęs iki 867 metų.
Ankstesni mokslinės literatūros šaltiniai teigė, kad archeologo tirtos monetos nėra klastotės. Be to, „praktiškai neegzistuoja tokių viduramžių monetų kolekcininkų rinka“, – tvirtina M.Habichtas. Todėl „klastotojai neturi jokio pagrindo jas padirbinėti. Prieš keletą metų aukcione Niujorke buvo pasiūlyta keletas IX a. popiežiaus monetų. Didžioji jų dalis liko neparduotos ir buvo grąžintos savininkui“.
Savo tyrimo reikšmę archeologas įvertino taip: „kai kurie žmonės mano tyrimo rezultatus pripažins ir suras kitų įrodymų, kad ankstyvaisiais viduramžiais krikščionybėje būta moterų šventikių. Kiti griežtai pasipriešins šiai idėjai ir viešoje erdvėje paskleis daug triukšmo bei pasipriešinimo mano teiginiams. Gali prasidėti rimtas apsidrabstymas purvais. Ir jis gali niekada nesibaigti“ Savo tyrimo detales ir išvadas archeologas pateikė knygoje „Popiežė Joana“.