Išsiaiškino, kam buvo skirtas šis itin keistas daiktas: tokių visame pasaulyje tėra vos 23 ()
Pasaulyje egzistuoja nemažai neaiškių ir paslaptingų archeologų atkastų objektų. Kai kurie iš jų trikdo ekspertus ilgus metus. Ir vienas iš tokių mįslingų objektų – mažytė plokščia auksinė lentelė, XIX a. atkasta romėniškame kape.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Objektas išliko paslaptimi ištisus 150 metų – bet šiandien mokslininkai jau mano įminę jo paslaptį.
1872 m. atliekant archeologinius kasinėjimus Jorko mieste Anglijoje, buvo aptiktas daugmaž dvidešimties-trisdešimties metų moters skeletas. Prie kaulų buvo rasta apie 10 cm. ilgio kalto aukso plokštelė, o taip pat – auksinė moneta, ant kurios vienoje pusėje buvo iškaltas imperatoriaus Septimijaus Severo profilis, o kitoje – laimės deivė Fortūna. Portretas išduoda, kad moneta buvo nukalta apie 200-uosius mūsų eros metus, bet pats palaidojimas gali būti net ir dar senesnis.
Plokščiasis auksinis objektas buvo padėtas į Jorkšyro muziejaus fondą, bet kas tai buvo – taip ir liko neaišku. Bet neseniai muziejaus ekspertai ėmė bendradarbiauti su specialistais iš viso pasaulio ir po daugelio lyginimų su kitais romėniškais radiniais mano atradę artefakto paskirtį.
Jie mano, kad tai yra 1800 metų senumo auksinė burnos plokštelė. Pasak „Daily Mail“, „burnos plokštelės buvo aukso ar kito metalo plokštelės, kurias Romėnai naudojo kaip įkapes“.
Apie tokias plokšteles žinoma nedaug – nes jos buvo naudojamos laidojant tik aukšto statuso žmones. Manoma, kad jos būdavo dedamos ant mirusiojo lūpų, kad pomirtiniame pasaulyje apsaugotų nuo blogio dvasių. Kiti ekspertai mano, kad plokštele buvo siekiama nutildyti ir suvaržyti mirusįjį, kad jis nebesugrįžtų trukdyti gyviesiems.
Ekspertų patvirtinimas, kad tai yra būtent tokia plokštelė, yra labai svarbus. Manoma, kad tai pirmas toks radinys Britanijos teritorijoje, o pasaulyje tokių rasta tik 22. Daugiausia jų rasta tokiose Romos provincijose, kaip Sirija ir Krymas – tad šis radinys kelia teoriją, kad moteris buvo kilusi iš Rytų, ir palaidota laikantis to regiono papročių.
Jorkšyro muziejus planuota atlikti daugiau skeleto tyrimų – tarp jų ir DNR. O izotopų analizė gali padėti nustatyti, iš kur tiksliai yra kilusi ši moteris.
Radinys svarbus dviem aspektais – pirma, jis gali apdėti daugiau suprasti apie romėnų tikėjimą, antra – daugiau atskleisti apie Romos provincijų tarpusavio ryšius.
Romos imperija egzistavo apie keturis šimtus metų – nuo 27 m. pr.m.e iki 395 mūsų eros metų – ir savo geriausiais laikais (apie 117 m) apėmė 5 milijonų kvadratinių kilometrų teritoriją.
Parengta pagal „Ancient Origins“.
